Uostamiestyje skambės „Rapsodija fortepijonui ir pučiamiesiems“ | kl.lt

UOSTAMIESTYJE SKAMBĖS „RAPSODIJA FORTEPIJONUI IR PUČIAMIESIEMS“

  • 0

XX a. muzika – miesto dvasios atspindys, kompozitorių partitūrose nugulę industrinio pasaulio įkvėpti ritmai. Teatralizuotame koncerte „Rapsodija fortepijonui ir pučiamiesiems“ į vientisą veiksmą susijungs didžiųjų praėjusio amžiaus meistrų Igorio Stravinskio, Georgo Gershwino ir Eriko Satie kūryba.

Su „Trimito“ orkestru

Į netikėtas tarpžanrines sąsajas leisis valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“, dirigentas Aleksandras Šimelis, solistai Petras Geniušas (fortepijonas) ir Rimvydas Savickas (klarnetas). Koncerto programai išskirtinumo suteiks režisierės Birutės Mar ir dailininkės Kristinos Norvilaitės-Geniušienės indėlis. Pasinerti į šią ypatingą koncertinę patirtį Klaipėdos koncertų salė kviečia jau šį penktadienį 18.30 val.

Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“ – universalus kolektyvas, grojantis klasikinius, šiuolaikinius, sakralinius, estradinius, džiazo kūrinius. Bendradarbiaudamas su žymiausiais Lietuvos bei užsienio solistais, kompozitoriais ir dirigentais, „Trimitas“ atlieka tiek pasaulio, tiek mūsų šalies kompozitorių kūrybą. Tarptautiniuose pučiamųjų orkestrų festivaliuose ir konkursuose, į kuriuos suvažiuoja kolektyvai iš viso pasaulio, „Trimitas“ išsiskiria profesionalumu, savitumu ir gera nuotaika.

Du solistai

Pianistas P. Geniušas dėl savo išlavinto muzikinio skonio, technikos ir jautrumo garsui gerai žinomas ir vertinamas džiazo, klasikinės bei avangardinės muzikos srityse. Atlikėjas meistriškai įvaldęs platų klasikinių, romantinių ir šiuolaikinių kūrinių repertuarą, rengia rečitalius ir koncertuoja kaip solistas su Lietuvos ir užsienio simfoniniais orkestrais, įvairiais kameriniais ansambliais, solistais ir dirigentais. Tačiau klasikinio pianisto amplua P. Geniušui per maža: neretai jį galima pamatyti scenoje akompanuojantį dramos spektakliams, baletui ar net kabaretui, dalyvaujantį džiazo ir įvairius muzikos stilius kryžminančiuose projektuose. Per karjerą sukauptas žinias jis perduoda studentams Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) bei Karališkoje Škotijos konservatorijoje Glazge.

Klarnetininkas R. Savickas savo talentu išsiskyrė nuo vaikystės – mokytis Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje jį pakvietė pats klarneto profesorius Algirdas Budrys. Vėliau žinios gilintos LMTA, Danijos Karališkojoje muzikos akademijoje, Kalifornijos valstijos Fullertono universitete Los Andžele, kaupta patirtis, muzikuojant užsienio orkestruose. Šiuo metu R. Savickas yra LMTA Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros lektorius, Nacionalinės M. K. Čiurliono menų mokyklos mokytojas, koncertuoja kaip solistas bei rengia programas su Klaipėdos kameriniu, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos kameriniu orkestrais.

Teatralizuotas koncertas

„Rapsodija fortepijonui ir pučiamiesiems“ – tai į vientisą sceninę-režisūrinę visumą sujungtų I. Stravinskio „Ebony koncerto“, G. Gershwino „Žydrosios rapsodijos“ ir E. Satie „Parado“ teatralizuotas atlikimas. Visi šie XX a. opusai žymi kokybiškai naujas modernizmo paradigmas, persunkti naujosios miesto dvasios, tačiau Lietuvoje atliekami retai.

Koncerto pradžioje skambės džiazinės muzikos intonacijų persmelktas neoklasikinis I. Stravinskio „Ebony koncertas“ klarnetui ir džiazo grupei. Jį pratęs amerikietiškąją džiazinę ir europietiškąją klasikinę tradicijas jungiantis garsusis originalios orkestruotės fortepijonui ir džiazo (pučiamųjų) orkestrui parašytas G. Gershwino kūrinys „Žydroji rapsodija“. Koncertą užbaigs E. Satie baleto „Paradas“ versija pučiamųjų orkestrui (aranžuotės autorius – Guusas Dohmenas). Tai skandalingas XX a. kūrinys, žymintis modernumo eros pradžią. Jam tada dekoracijas ir kostiumus kūrė dailininkas Pablo Picasso, libretą – Jeanas Cocteau, kuris E. Satie partitūrą papildė netradiciniais triukšminiais instrumentais – spausdinimo mašinėle, buteliais, startiniu pistoletu, sirena ir kitais.

Programai „Rapsodija fortepijonui ir pučiamiesiems“ sumanytas specialus sceninis apšvietimas, sukurti atlikėjų drabužiai. Teatralizuotas veiksmas padės naujai įprasminti kūrinius ir pažvelgti į juos iš dabarties perspektyvos.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS