Kreipėsi į inspekciją
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nustatė, kad Kauno arkivyskupijos kurijai priklausantis sklypas Palangoje yra kitos paskirties žemės sklypas, o jo naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, tačiau šiuo metu naudojamas komercinei ir pramoginei veiklai.
Kurorto įžymybe spėjusį tapti apžvalgos ratą nurodyta nugriauti – esą pagal teisės aktus rekreacinės teritorijos skirtos trumpalaikiam ar ilgalaikiam poilsiui su viešajam naudojimui skirtais poilsio paskirties pastatais (viešbučiais, sanatorijomis, sporto aikštynais).
Komercinė, pramoginė veikla tokios paskirties sklype galima tik tuo atveju, jei ji neprieštarauja žemės naudojimo būdui ir yra suderinta su galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais.
Vienas pilietiškas gyventojas raštu Statybos inspekcijai išsiuntė užklausą, išvardindamas daugybę sklypų, kuriuose, anot jo, situacija yra identiška – veikia komerciniai objektai, nors žemės naudojimo būdas lygiai toks pat, kaip ir Palangoje – skirtas rekreacijai ar net miškams, tačiau, pasirodo, jų niekas nesiruošia griauti.
Žmogus klausė, kodėl šalyje taikomi dvigubi standartai?
„Ar gali būti, kad Lietuvoje įstatymai veikia selektyviai? 2025 m. gruodį Statybos inspekcijos paklausiau, kodėl negriaunami tokie objektai, kaip Anykščių medžių lajų takas, Labirintų parkas, Druskininkų lynų kelias, Grūto parkas, Birštono pramogos. Tai yra objektai, generuojantys milijonines pajamas rekreacinės paskirties, poilsio žemėje, kurioje pagal pačios inspekcijos viešus gąsdinimus, komercinė veikla yra griežtai draudžiama. Kodėl Palangoje įstatymas galioja, o Anykščiuose ar Druskininkuose – jau nebe?“ – klausė pilietis.
Gauna milijonus, bet nekliūva
Statybų inspekcijos gyventojas prašė paaiškinti, kodėl Birštone, Karalienės Barboros alėjoje, komerciniai objektai gali veikti dviejuose Birštono savivaldybei priklausančiuose žemės sklypuose, nors jų naudojimo paskirtis – kita, o naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos?
Taip pat teirautasi, kodėl Anykščių rajone, Dvaronių kaime esančiame Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos panaudos teise valdomame sklype galėjo būti pastatytas Medžių lajų takas?
Ir čia žemės sklypo naudojimo paskirtis yra kita, o naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorija.
Už apsilankymą apžvalgos take turistų prašoma įsigyti lankytojo bilietą, vadinasi, pajamų direkcija šiame sklype gauna.
Dar vienas objektas, dėl kurio į Statybų inspekciją kreipėsi pilietis, – Anykščiuose esantis pramogų parkas, kuriame veikia atrakcionai. Pramogų parkas yra įsikūręs Anykščių rajono savivaldybės patikėjimo teise valdomame sklype, kurio paskirtis – kita, o naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos.
Inspekcijos klausta ir dėl Anykščių slidinėjimo trasos, kuri įrengta rekreacinėje teritorijoje, o sklypo naudojimo paskirtis – kita.
Klausimų piliečiui kilo ir dėl Druskininkuose įsikūrusio lynų kelio. Jis pastatytas patikėjimo teise Druskininkų savivaldybės valdomame sklype, kurio naudojimo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – rekreacinių miškų sklypai.
Klausta ir dėl Grūto parke vykdomų veiklų žemės sklype, kurio paskirtis – kita.
„Palangos apžvalgos ratas pripažintas pažeidimu, tačiau visi kiti analogiški objektai inspekcijai staiga tapo nematomi. Kodėl Palangoje įstatymas galioja, o Anykščiuose ar Druskininkuose – jau nebe? Druskininkų lynų kelio konstrukcijos kerta net miško paskirties žemę, o Grūto parke komercija liejasi laisvai. Kiek dešimtmečių reikia rinkti informaciją apie objektą, kurį žino kiekvienas Lietuvos vaikas?“ – piktinosi pilietis, siuntęs užklausas Statybų inspekcijai.
Komercija visgi galima?
Inspekcija atsakė piliečiui, jog neįžvelgia juridinio pagrindo, kad jo išvardinti sklypai yra naudojami ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, todėl minėtuose žemės sklypuose neatliks žemės naudojimo patikrinimų.
Inspekcija paaiškino, kad žemės sklypai, kurių paskirtis – kita, o naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, gali būti skirti net ir ilgalaikiam ar trumpalaikiam poilsiui.
Aiškėja, kad tokiose teritorijose būtų galima statyti poilsio namus, viešbučius, sporto aikštynus ir vykdyti komercinę veiklą, gauti pajamų.
Inspekcijos sprendimai skirtingose savivaldybėse nėra išimtys ar nevienodas taisyklių taikymas.
Anykščiuose nuotykių parkas įsikūręs nesuformuotos valstybinės žemės plote. Žemės įstatyme numatyta, kad valstybinės žemės patikėjimo subjektai yra savivaldybės.
Tad inspekcija nusprendė, jog informacija apie tai, kad nesuformuotame valstybinės žemės sklype yra vykdoma ūkinė ir komercinė veikla, turi būti perduota Anykščių rajono savivaldybei.
Tikrins, kai turės laiko
Statybų inspekcijos atsiųstame atsakyme gyventojui buvo širdingai dėkojama už pilietiškumą, tačiau apgailestauta, kad turimi riboti žmogiškieji ir techniniai ištekliai, todėl ne visi pranešimai gali būti tikrinami iš karto.
Žmogus tikrintojams siuntė užklausą ir dėl vieno Neringoje esančio sklypo. Tačiau inspekcijos atsakymas gyventojui taip pat buvo miglotas: „Iš jūsų pranešimo turinio matyti, kad nurodytose vietose galbūt yra daromi žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, kurie atitinka bent vieną iš žemės naudojimo patikrinimo kriterijų.“
Piliečio kreipimesi buvo minimi ne tik visoje šalyje žinomi turistiniai objektai, bet buvo užduotas ir klausimas dėl Neringos Lotmiškio gatvėje esančio mini golfo aikštyno. Inspekcija atsakė, kad atliks šio žemės sklypo patikrinimą, bet ne tuoj pat – objektas įrašytas į tikrinimui numatytų sklypų sąrašą.
„Neringos mini golfo aikštyną žadama patikrinti gal kitais metais. O gal dar vėliau. Jei nebus svarbesnių reikalų. Tai atviras pasityčiojimas – valstybės klerkai tiesiog pasiuntė pilietį „po velnių“, pasiūlydami pačiam klaidžioti jų svetainės labirintuose, ieškant atsakymų į klausimus. Matyt, kad nusiraminčiau, parašė, kad informuos savivaldybes, kur tie objektai yra. Ne savivaldybės, bet inspekcija yra atsakinga už žemės naudojimą pagal paskirtį“, – atsakymu piktinosi pilietis.
Statybų inspekcija dar ruošiasi atsakyti gyventojui į jo užklausą dėl Grūto parko ir žemės sklypo, kuriame įsikūręs šis visoje šalyje žinomas pramogų objektas, paskirties.
„Dėl Grūto parko, esančio Druskininkų rajone, inspekcija vertina informaciją ir dokumentus, todėl dėl šio objekto bus atsakyta vėliau atskiru raštu“, – pranešė inspekcija.
Veikla buvo suderinta
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patarėjas viešiesiems ryšiams Rosvaldas Gorbačiovas dienraščiui pripažino, kad dėl minimų sklypų paskirčių inspekcija jau buvo sulaukusi užklausos.
„Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) pabrėžia, kad visiems žemės sklypams – nepriklausomai nuo to, ar jie priklauso savivaldybei, valstybei ar privatiems asmenims – galioja vienodi žemės naudojimo reikalavimai. Tačiau kiekvienu atveju vertinama ne tik formaliai nustatyta žemės sklypo paskirtis, bet ir tai, kaip žemė faktiškai naudojama“, – „Klaipėdai“ aiškino R. Gorbačiovas.
Atsakydama į dienraščio klausimus dėl žemės sklypų Birštone, Anykščių rajone bei Druskininkuose, VTPSI informavo, kad nustatyta, jog šie žemės sklypai naudojami pagal Registrų centre įregistruotą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdus – rekreacines teritorijas, visuomeninės paskirties teritorijas ar rekreacinių miškų sklypus.
„VTPSI turimomis žiniomis, įvertinus viešai prieinamus duomenis, savivaldybių teritorijų planavimo dokumentus ir pateiktą informaciją, minėtuose žemės sklypuose vykdoma veikla yra susijusi su turizmo, poilsio ir rekreacijos paslaugomis. Ši veikla yra suderinta su savivaldybių bendraisiais teritorijų planais ir atitinka žemės sklypams nustatytą naudojimo pobūdį, todėl šiuo metu VTPSI žemės naudojimo pažeidimų nenustatė“, – paaiškino R. Gorbačiovas.
Vertino faktinį žemės naudojimą
Statybų inspekcijos atstovo R. Gorbačiovo teigimu, skirtumas tarp šių atvejų ir situacijos Palangoje nėra susijęs nei su vieta, nei su žemės savininku, o su faktiniu žemės naudojimu.
„2025 m. liepos 17 d. VTPSI pareigūnai atliko neplaninį žemės naudojimo patikrinimą Palangoje ir nustatė, kad žemės sklypas, kurio naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, buvo naudojamas įvairioms komercinėms veikloms, kurios neatitiko nustatyto žemės naudojimo būdo. Dėl šios priežasties konstatuotas Žemės įstatymo pažeidimas. Taigi inspekcijos sprendimai skirtingose savivaldybėse nėra išimtys ar nevienodas taisyklių taikymas. Jie grindžiami konkrečių situacijų faktiniu vertinimu ir tuo, ar vykdoma veikla iš esmės atitinka žemės sklypui nustatytą naudojimo paskirtį bei būdą“, – tikino inspekcijos atstovas.
Negaili griežtos kritikos
Iš VTPSI gauti atsakymai aktyviam piliečiui sukėlė dar daugiau klausimų.
„Pirma, kaip inspekcija nustatė, kad minimais atvejais nepažeidžiami įstatymai, jei inspekcija net nesivargino nuodugniai tirti šių objektų? Kodėl skirtingai vertinamos iš esmės identiškos situacijos, kai žemės sklypų naudojimo būdai yra tie patys – skirti rekreacijai, o jose vykdoma komercinė veikla vienodai susijusi su laikino poilsio rekreacinėmis paslaugomis bei teritorijų planavimo dokumentais, t. y. bendrieji planai visuose minėtuose miestuose šiose teritorijose numato komercinę veiklą? Kur išgaravo VTPSI principingumas ir uolumas, demonstruotas prieš pusmetį Palangos apžvalgos rato atžvilgiu, liepiant šį įrenginį nugriauti?“ – klausė jis.
Piliečio nuomone, dvigubų standartų taikymas gali slėpti ir nusikalstamas veikas.
„Kodėl Palangoje Statybos inspekcija – įstatymų sargai, o Anykščiuose ir Druskininkuose – „akli kurmiai“? Kreipiuosi į Jus ne tik kaip pilietis, bet kaip žmogus, susidūręs su protu nesuvokiamu valstybiniu cinizmu. Ar gali būti, kad Lietuvoje įstatymai veikia selektyviai – priklausomai nuo to, kokio „svorio“ verslininkas stovi už objekto? Tai nėra tiesiog biurokratija. Tai – sisteminis neveikimas, turintis ryškių korupcijos rizikos požymių, apie kuriuos nuolat trimituoja STT. Kai toje pačioje teisinėje situacijoje priimami diametraliai priešingi sprendimai, tai vadinama nebe „diskrecija“, o savivale. Atviras klausimas STT: ar VTPSI atsisakymas tirti analogiškus atvejus nebus įtrauktas į korupcijos rizikos analizę 2026 m? Ar mes turime „neliečiamųjų“ pramogų imperijas, kurioms galioja kitas įstatymas? Kodėl institucija, turinti ginti viešąjį interesą, tapo verslo schemų dangstytoja, demonstruojančia atvirą panieką piliečiui?“ – savo laiške redakcijai rašė jis.
Kas mokės už nugriovimą?
Seimo narys Eugenijus Gentvilas stebėjosi nuostata, kad žemės sklypai, kurių naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, negali būti naudojami komercinei ir pramoginei veiklai.
„Nesu specialistas, tačiau situacija keista. Mane stebina, kad rekreacinėse teritorijose negali būti teikiamos mokamos paslaugos, vykdoma prekyba, komercinė veikla. Kodėl yra taikomi skirtingi standartai? Sistema turėtų veikti visiems vienodai. Kitas momentas, jei, neduok Dieve, būtų užsimota griauti ir kitus pramoginius objektus, sklypų savininkai veikiausiai mėgintų prisiteisti nuostolius iš valstybės. Kyla mintis, kad valstybė gali atsidurti tokioje pat situacijoje, kuri nutiko Neringos savivaldybėje“, – nuomonę išsakė E. Gentvilas, primindamas situaciją, kai Neringos savivaldybė privalėjo išmokėti milijonus už priverstinai nugriautus privačius komercinius pastatus.
Seimo narį nustebino ir tai, kad pilietiškas gyventojas aiškinasi, kaip ir kokiuose sklypuose veikia šalyje žinomi pramogų parkai. „Šaunuolis žmogus, bet ką veikė inspekcija?“ – retoriškai klausė politikas.
(be temos)
(be temos)
(be temos)