AR GALI JŪROS PAKRANTĖJE IŠMETAMI DUMBLIAI TAPTI VERTINGOMIS TRĄŠOMIS IR APSAUGOTI KOPAS?

Į jūros krantą išmestų dumblių ir žmogaus veiklos padarinių sankaupos – ar tai potencialus maistinių medžiagų šaltinis sausumos ekosistemai atstatyti, taikant žiedinės ekonomikos principus?

Kasmet Baltijos jūros pakrantėje po audrų galime rasti įvairių dumblių sankaupų, kurios, susimaišiusios su jūržolėmis, kriauklėmis, įvairiomis žmogaus veiklos padarinių atliekomis, skleidžia nemalonų kvapą. Šios sankaupos vadinamos jūros aplinką teršiančiomis šiukšlėmis (angl. beach wrack). Komunalininkams tenka šių dumblių sankaupų mišinį nuo pakrančių surinkti ir kaip atliekas pašalinti. Moksliškai įrodyta, kad šis jūros biomasės ir įvairių atliekų mišinys ne tik skleidžia nemalonų kvapą, bet turi poveikį klimato kaitai (pvz., išsiskiria anglies dioksidas, metanas ir kt.), o su juo į aplinką gali patekti sunkiųjų metalų, naftos produktų. Be to, dumbliai gali kaupti pavojingas medžiagas, tokias kaip plastikai. Tačiau nepaisant neigiamų aspektų, šiose sankaupose gausu maistinių medžiagų, kurios gali būti panaudojamos dirvožemiui praturtinti maistiniais elementais, labai reikalingais augalams, skirtiems žemės ūkio produkcijai išauginti ar kopų šlaitams sutvirtinti.

Žemės ūkyje augalų tręšimui dažniausiai naudojamos sintetinės mineralinės trąšos, kurių augalai negali iki galo pasisavinti, todėl augalų nepanaudotos maistinės medžiagos (azotas ir fosforas) išplaunamos iš dirvožemio ir teršia paviršinius ir gruntinius vandenis, be to, šių mineralinių trąšų gamybos kaina yra ganėtinai aukšta. Todėl, ieškant galimybių sumažinti priklausomybę nuo mineralinių trąšų naudojimo, siekiama taikyti organines trąšas, pavyzdžiui, gyvulių ar paukščių mėšlą, augalines liekanas ir pan., tačiau šių skirtingos prigimties organinių kompleksinių medžiagų nesubalansuotas naudojimas taip pat gali sukelti taršą. Taigi kokios ateities alternatyvos?

Straipsnio autorių nuotr.

Jau seniai žinoma, kad jūros biomasė (dumbliai, kriauklės) – tai maistinių medžiagų šaltinis, kurį galima išgauti ir panaudoti trąšų gamybai pritaikius pažangias technologijas. Buvo atlikta daug tyrimų, siekiant panaudoti jūros biologinius išteklius (ypač mikrodumblius) biodyzelinui, biodujoms gaminti arba kitaip panaudoti energijos gamybai. Tačiau mažai dėmesio skiriama dumblių biomasės perdirbimui ir potencialiam panaudojimui žemės ūkyje, siekiant pagerinti ir išlaikyti dirvožemio derlingumą, gerinant jame augalų mitybinę aplinką, o kartu ir pasėlių derlių bei jo kokybę. Tai sudaro galimybes kurti pridėtinės vertės produktus, pavyzdžiui, įvairias dumblių biotrąšas, kurios galėtų prisidėti prie tvaresnio maistingųjų medžiagų apytakos ciklo žemdirbystės sistemose ir sumažinti priklausomybę nuo sintetinių mineralinių trąšų naudojimo. Taigi, dirvožemio derlingumui palaikyti vietoj mineralinių trąšų galima būtų tinkamai apdoroti ir panaudoti jūros kranto biomasę. O iš jų paruošus vertingą, daug organinės anglies ir maistinių elementų turintį produktą – kompostą ir jį panaudojus derinyje su kitomis medžiagomis galima sukurti dirvožemio savybes gerinantį kompleksą. Toks kompleksas ne tik padidins maistinių elementų kiekį dirvožemyje, bet ir padės išvengti maisto medžiagų, ypač fosforo, išplovimo į hidrosferą ir pagerins žemės ūkio augalų maisto medžiagų įsisavinimą sausros periodu, atitinkamai padidins ir žemės ūkio augalų derlių.

Straipsnio autorių nuotr.

Kaip tai įgyvendinti?

Klaipėdos universiteto mokslininkai inicijavo tarptautinį projektą ir kartu su partneriais laimėjo ES finansavimą pagal 2021–2027 m. Interreg VI-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programą projektui „Ekologinis projektavimas pakrantės zonos maistinių medžiagų cirkuliacijai“ (angl. Eco-designing for the coastal zone nutrient’s circularity, ECONUT) įgyvendinti.

Projekto tikslas – sukurti biotechnologijas ir pridėtinės vertės produktus tvariam žemės ūkiui, kopų apsaugai nuo erozijos ir biologinės įvairovės nykimo. Biotechnologijos panaudos jūros biomasę iš Baltijos jūros pakrantės zonos, tinkamai jas apdoros ir nukreips ekologiškai projektuojant maistinių medžiagų srautą dirvožemio ir vandens ekosistemų poreikiams pagal žiedinės ekonomikos principus. Šiuos tikslus sieks įgyvendinti tarptautinis konsorciumas – 6 partneriai iš Lietuvos, Lenkijos, Švedijos, Vokietijos ir Danijos (kartu su Suomijos asocijuotų partnerių parama).

Straipsnio autorių nuotr.

Projekte planuojama sukurti dvi maistinių medžiagų srauto ir tvaraus dirvožemio bei vandens ekosistemų tausojimo technologijas. Numatyta skirtingose šalyse atlikti tris bandomuosius tyrimus, kuriant pridėtinės vertės produktus žemės ūkiui (kompleksinius priedus) ir kopų apsaugai (stabilizatorius) nuo vėjo erozijos ir audrų sukeltų potvynių. Pašalinus jūros biomasę nuo pakrantės, ją apdorojus ir praturtinus tam tikromis medžiagomis, ši masė bus pritaikyta dirvožemio derlingumo didinimui, kopų šlaitų stabilumui, biologinės įvairovės didinimui. Išaugintos žemės ūkio produkcijos saugumas ir kokybė bus analizuojami ir kontroliuojami. Taip pat mokslininkai vertins, kaip šie suvaldyti maistinių medžiagų cirkuliacijos srautai prisidės švelninant klimato kaitos poveikį kranto zonai. Projekto pabaigoje daugiausia dėmesio bus skiriama žemės ūkio ir kopų apsaugos pridėtinės vertės produktų paruošimui bei sukurtų ir išbandytų technologijų rinkos analizei bei verslo modelių kūrimui.

Tikimasi į projektą įtraukti Pietų Baltijos regiono ūkininkus, žemės ūkio specialistus, vietos ir regionų valdžios institucijas (savivaldybes), aplinkos apsaugos agentūras, visuomenės sveikatos priežiūros ir maisto rizikos vertinimo institucijas, verslininkus, mokslininkus, nevyriausybines organizacijas ir visuomenę.

Klaipėdos universiteto parengtas straipsnis

Projekto partneriai:

Klaipėdos universitetas – vadovaujantis partneris,

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras,

Gdansko technologijos universitetas (Lenkija),

Skanės tvari plėtra (Švedija),

Rostoko universitetas (Vokietija),

Pietų Danijos universitetas (Danija).

Asocijuoti projekto partneriai:

Šilalės rajono savivaldybės administracija,

UAB „Palangos komunalinis ūkis“,

John Nurminen fondas (Suomija),

Suomijos aplinkos institutas (Suomija),

Gdansko Regioninė aplinkos apsaugos inspekcija (Lenkija),

En God Granne (Švedija).

Projekto trukmė – 2023 m. spalio 1 d. – 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Projekto vertė – 1 473 550,00 EUR (ES regioninės plėtros fondo skirtos lėšos 1 178 840,00 EUR).

Projekto Nr. STHB.02.03-IP.01-0004/23.

Projektas finansuojamas ES regioninės plėtros fondo lėšomis pagal 2021–2027 m. Interreg VI-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programą. Daugiau informacijos apie programą www.southbaltic.eu ir apie projektą tinklalapyje https://www.hutskane.se/econut.