Kai pajūryje lietus ir vėjas – gausu banglentininkų ir jėgos aitvarų entuziastų.

„Aš čia būnu dėl bangų, man pliažo linija nėra aktualiausias dalykas. Kuo daugiau jūros, kuo daugiau bangų – tuo geriau“, – juokėsi moteris.

Kai kurie kranto pokyčius pastebi.

„Čia prieš kelis metus supylė kopą giliai vandenyje. Dabar visas smėlis čia. Matysit, kur bokštelis – tas akmuo būdavo po vandeniu, dabar vanduo yra nuėjęs. Tai darbą gerą padarė. Ir iš tikrųjų krantas biškį paplatėjo net“, – kalbėjo vyras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau Aplinkos apsaugos agentūros specialistai, tyrę jūros krantus, sako, kad Klaipėdoje labiausiai jūra šiemet niokojo būtent Pirmosios Melnragės pliažą, kuris netoli molo.

„Pirmojoje Melnragėje situacija stabiliai bloga. Tie ruožai patiria krantų ardą. Mes matome nuo 2020 metų, kad situacija po truputį blogėja tame ruože. Šiemet – ne išimtis, nors stiprių audrų kaip ir nebuvo“, – nurodė Hidrologinių tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas Donatas Bagočius.

Tokiems pokyčiams aplinkosaugininkai turi paaiškinimą.

„Turi įtakos hidrodinaminiai statiniai – molai ir iškyšulys, kuris daugiausia ir daro įtaką tos vietos ardai“, – paaiškino D. Bagočius.

Olandų kepurė – labiausiai lankoma vieta pajūryje.

„Visą laiką, kai atvažiuojam prie jūros su šeima pailsėti, užeinam čia. Kartais atsisveikinti su jūra, kartais pasigrožėti. Šiam momentui man atrodo pasiaurėjęs krantas“, – sakė vyras

Kad aukščiausias pajūryje – net iki 24 metrų – skardis taip su medžiais smenga žemyn, kai kam kelia nerimą.

„Labai arti kranto, kiek gaunasi – 3 metrai. Ir viskas. Tuoj nugrius“, – kalbėjo pašnekovas.

Situacija nėra pati geriausia.

Pajūrio regioninio parko darbuotojai sako, kad dėl tokių pokyčių kalti gruntiniai vandenys. Dėl jų atodanga stumiasi gilyn į žemyną ir per kelis šimtmečius gali atsidurti ties Karklės keliu. Krantus tyrę specialistai sako, kad šiemet šioje vietoje itin didelių nuplovimų nebuvo.

„Šiemet to didelio poveikio labai nestebėjome, nes kopagūbrio sandara yra moreninė, molinga. Tačiau, jeigu imant bendrai Pajūrio regioninį parką, – situacija nėra pati geriausia“, – tikino D. Bagočius.

Pasak aplinkosaugininkų, Olandų kepurę gali paveikti šią vasarą gausūs lietūs. Bet kaip – paaiškės kitąmet.

Palangos poilsiautojai taip pat pastebi, kad kai kur jūra prie kopų artėja. Itin ryškiai smėlio mažėja ir pliažas siaurėja nuo Jūros tilto į šiaurę.

„2020 metais buvo įgyvendinamas krantotvarkos projektas didelis – tai nuo to laiko galime teigti, kad per pusę yra suplonėjęs paplūdimys“, – konstatavo D. Bagočius.

Kur specialiai piltas Palangos smėlis iškeliavo – nežinia. Spėjama, kad dalį jūra nunešė į Latviją.

LNK stop kadras

Aplinkos apsaugos agentūra kol kas šiemet netyrė, kaip pakito Kuršių nerijos krantai – dėl GPS signalų trikdžių negali kelti dronų.

„Negalime tiksliai atlikti geodezinių matavimų – iššūkiai yra. Mėginsime su jais susidoroti naudodami papildomą įrangą. Matuosime kai kuriuos ruožus turbūt rankiniu būdu“, – komentavo D. Bagočius.

Pasak hidrologo, nors probleminių ruožų pajūryje nemažai, visgi pastebima, kad jūros arda šiemet mažesnė nei buvo prieš porą metų, kai pajūrį talžė audros.