Planavo aplenkti Lietuvą
Prieš keliolika metų, dar gerokai iki Krymo aneksijos ir iki Rusijos Federacijos (RF) plataus masto karinės intervencijos į Ukrainą, kai Kaliningrado sričiai vadovavo gubernatorius Nikolajus Cukanovas, šis eksklavas turėjo planų plėsti savo oro uostą ir gerinti jūrų susisiekimą su milijoniniais Rusijos miestais.
Tuomet garsiai kalbėta ir apie Kruizinių laivų terminalą, sujungsiantį Kaliningradą bei Sankt Peterburgą, žinoma, aplenkiant Vakarų Lietuvą.
Buvo suplanuota, kad mūsų regionas liktų izoliuotas nuo pagrindinių kelių ir keleivių bei krovinių srautų.
Nors Kaliningradas savo ankstesnius planus dabar ilgam palaidojo dėl RF sukelto karo su ukrainiečiais, lietuviai per tuos metus taip ir neišgeneravo naujų idėjų, kaip išjudinti keleivių srautus į Lietuvą jūrų keliu.
Dar prieš dešimtmetį klaipėdietis rinkodaros specialistas Raimundas Vaitiekūnas kalbėjo, kad vienintelis šansas tai padaryti buvo mūsų politikams ar privačiam verslui pradėti derėtis su lenkais ir imtis naujos jūrų trasos projekto Klaipėda–Gdanskas–Klaipėda.
„Kelionė keltu turėtų trukti iki keturių valandų. O paskui jau galima būtų vykti, kur nori, nes iki Varšuvos traukiniu – valanda, iki Berlyno – dar valanda ar pusantros. Tai būtų puikiausia jungtis su Vakarais ir kainodaros požiūriu tai būtų pigiau nei oro keliu. Kam gali nepatikti šita jungtis, nežinau. Ši mintis buvo paskleista dar 2009 m., kai tuometė Lenkijos susisiekimo viceministrė, viešėjusi Vilniuje, su džiaugsmu priėmė naujos jūrų transporto trasos idėją Klaipėda–Gdanskas. Kodėl viskas nutilo ir taip staiga baigėsi, atviras klausimas“, – anksčiau dienraščiui „Klaipėda“ kalbėjo R. Vaitiekūnas.
„Nieko nėra neįmanomo“
Rinkodaros specialisto įsitikinimu, europietis, žinodamas, kad turi patogų ir greitą susisiekimą su Klaipėda ir likusia Europos dalimi, netrukus čia atsirastų.
Tai turėtų būti įdomu ir danams, nes dabar veikia tiesioginė keltų linija Kopenhaga–Gdanskas, o ir kelionės kaina mažesnė nei lėktuvais.
„Vilnius turbūt tai supranta, dėl to ir visi keliai uždaryti. Belieka kliautis privačia iniciatyva, bet neįsivaizduoju, kas jos galėtų imtis. Tas, kas ryžtųsi šiam projektui, išgelbėtų Vakarų Lietuvą nuo neišvengiamo sąstingio“, – tvirtino R. Vaitiekūnas.
Manau, kad ir vokiečiams, ir lenkams ši kryptis būtų taip pat labai įdomi.
Klaipėdietis, kalbėdamas apie naujos jūrų trasos Klaipėda–Gdanskas idėją, kaip analogą priminė graikų mitą apie karaliaus Augėjo arklides, kurios buvo daug metų nevalytos, o Heraklis jas iškuopė per dieną, nukreipęs per jas dviejų upių vagas.
„Nieko nėra neįmanomo, tik reikia dirbti. Aš taip galvoju. Nežinau, gal tai – užkampio žiurkės sindromas, bet nenoriu gyventi užkampyje. O tokią perspektyvą realiai matau“, – neslėpė R. Vaitiekūnas.
Apie valstietišką mentalitetą
Anot klaipėdiečio, valstietiškas mentalitetas plačiąja prasme sužlugdė jūrinės valstybės idėją, nėra laivininkystės, taip pat keltų linijos kad ir į Gdanską, kuri neabejotinai pagyvintų Klaipėdą.
R. Vaitiekūnui labiausiai apmaudu, kad net neturima tam ambicijų.
Viskas stringa, kai tik prasideda kalba apie finansavimą.
Po to praėjo daugiau nei dešimtmetis.
Tiesa, per tą laiką buvo vienos norvegų kompanijos pasiūlymas išnuomoti du jūrų keltus, kurie galėtų kursuoti iš Klaipėdos į Gdanską.
„Man atrodo, kad tuo metu nebuvo nei jokio susidomėjimo, nei palaikymo tuo klausimu iš Lietuvos pusės. Bet metų pradžioje vykusioje Turizmo ir kelionių parodoje Lenkijoje, Varšuvos amatų rūmų atstovas Marekas Traczykas man prasitarė, kad iš Gdansko ar Elblongo verta būtų turėti jūrų susisiekimą su Klaipėda. Nes geležinkelio nėra, automobiliais dabar tenka važiuoti aplenkiant Kaliningrado sritį, o atvykus jūrų keltu į Klaipėdą, būtų galima toliau keliauti, pavyzdžiui, į Latviją jau keliais. Iš Lietuvos vykstantys tuo keltu galėtų greičiau pasiekti Berlyną ir Varšuvą“, – kalbėjo R. Vaitiekūnas.
Juolab šalia Gdansko dabar yra statomas didžiausias Europoje oro uostas, tad atvykus keltu į Gdanską, jau visai netrukus bus galima skristi, kur tik nori.
„Neseniai į pajūrį buvo atvykusi viena lenkų žurnalistė, kuri, aplankiusi visus aplinkinius Lietuvos kurortus, teigė, kad idealus variantas lenkams būtų kuo patogesnis susisiekimas Varšuva–Palanga. Ji atkreipė dėmesį, kad dabar 8 ar 9 valandos automobiliu yra varginanti kelionė, o jei keltas plauktų 3–4 valandas iki Klaipėdos, gerokai pavyktų sutaupyti laiką. O paskui jau Palanga – čia pat. Taigi jūrų keltai išspręstų daug susisiekimo problemų“, – pabrėžė klaipėdietis.
Ką iš to laimėtume?
R. Vaitiekūno teigimu, jūrų keltus, kurie pritaikyti lengvajam transportui ir keleiviams, išnuomoti pasirengę norvegai.
„Būtų itin patogu, įvažiuoji į keltą automobiliu, persikeli per kelias valandas ir gali važiuoti kad ir į Vokietiją, ar dar toliau. Manau, kad ir vokiečiams, ir lenkams ši kryptis būtų taip pat labai įdomi. Tačiau, kas šios iniciatyvos turėtų imtis, nežinau. Esu girdėjęs kalbų šiuo klausimu tarp klaipėdiečių verslininkų. Bet tai kol kas tik kalbos“, – tvirtino R. Vaitiekūnas.
Viena problemų – didesnis lankstas, kurį turėtų daryti keltai, aplenkdami Kaliningrado srities pakrantę, tai yra Rusijos Federacijos teritorinius vandenis.
„Dar viena problema, kad už Lietuvos ribų jau kurį laiką plačiai sklinda „žinia“, jog pas mus čia vos ne karo padėtis. Todėl užsienio turistai visai nenori čia atvykti. Pastarojo susitikimo su ekonomikos ir inovacijų ministru Luku Savicku metu, jis pabrėžė, kad metas būtų išsklaidyti tuos gandus ir imti dirbti, kad turistai sugrįžtų Lietuvą“, – teigė R. Vaitiekūnas.
Anot rinkodaros specialisto, reikėtų maršruto jūriniu keltu Klaipėda–Gdanskas išsamaus ekonominio vertinimo ir galima būtų imtis realių veiksmų šiuo klausimu.
„Ką iš to laimėtume? Laimėtume srautą turistų ir keliautojų, jau nekalbant apie visą kitą ekonominę grąžą“, – įsitikinęs R. Vaitiekūnas.
Naujausi komentarai