Anot profesinės sąjungos, ligi šiol Klaipėdos miesto savivaldybės vaidmuo išliko pasyvus ir neapibrėžtas.
„Profesinė sąjunga kelia pagrįstą klausimą – kodėl situacijai leidžiama eskaluotis vietoj aktyvaus įsitraukimo ir sprendimų paieškos, – rašoma LŠDPS pranešime. – Susitikimo metu paaiškės tikroji savivaldybės pozicija – ar derybų vilkinimas yra tik įstaigos direktorės sprendimas, ar tai yra bendra, su savivaldybe suderinta pozicija.“
BNS rašė, kad kovo 30 dieną LŠDPS pranešė, kad su įstaigos vadovybe sutarimo nerandantys Klaipėdos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ darbuotojai ketina nuo balandžio 16 dienos streikuoti.
Klaipėdos miesto savivaldybė BNS anksčiau teigė esanti nusivylusi sprendimu rengti streiką.
Be to, praėjusią savaitę LŠDPS apkaltino įstaigos direktorę Aušrą Zarambienę, jog ši, gavusi planuojančių streikuoti darbuotojų sąrašą, pradėjo individualų spaudimą ir bauginimą. Ji BNS neigė šiuos kaltinimus ir kvietė profsąjungą grįžti prie derybų.
Anot LŠDPS, nors A. Zarambienė viešai deklaruoja, kad yra pasirengusi derėtis, realūs veiksmai rodo priešingai.
„Darbuotojai yra spaudžiami atšaukti streiką, jau antrą dieną iš eilės kartojami grasinimai kreiptis į teismą dėl tariamo streiko neteisėtumo nepateikiant jokių konkrečių ar pagrįstų argumentų“, – sakė profesinė organizacija.
LŠDPS pabrėžė, jog darbo apmokėjimo sistemos projektas darbdaviui buvo pateiktas prieš metus ir per šį laiką buvo sudarytos visos galimybės susipažinti su juo bei pateikti savo siūlymus.
To nepadarius, anot LŠDPS, dabartiniai raginimai grįžti prie derybų stalo vertinami kaip bandymas vilkinti laiką ir sustabdyti streiką.
„Ypač kritiškai vertinami argumentai, kuriais bandoma derybas sieti su Skaidrumo direktyva. Ji įsigalios tik 2026 metų birželio mėnesį, o ją įgyvendinantys teisės aktai dar net nėra priimti. Tokia pozicija leidžia daryti išvadą, kad derybos sąmoningai vilkinamos, o kalbos apie „grįžimą prie stalo“ tėra taktinis manevras be realaus turinio“, – teigė profsąjunga.
Profesinė sąjunga kalbas apie kreipimąsi į teismus vertina kaip tiesioginę spaudimo priemonę darbuotojams.
„Pažymėtina, kad streikas gali būti pripažintas neteisėtu tik aiškiai įstatyme numatytais atvejais, o iki šiol darbdavys nėra įvardijęs nė vieno konkretaus pažeidimo. Be to, pagal Civilinio proceso kodekso 95 straipsnį už nesąžiningą kreipimąsi į teismą gali būti skiriama iki 5 000 eurų bauda“, – teigė LŠDPS.
Kaip skelbė BNS, LŠDPS teigimu, lopšelio-darželio profesinė organizacija dar 2025 metų pavasarį pradėjo derybas su įstaigos administracija, tikėdamasi „konstruktyvaus dialogo, skaidrumo ir realių sprendimų dėl aiškios bei sąžiningos darbo apmokėjimo sistemos“, kuri yra kolektyvinės sutarties dalis.
Oficialiai deryboms buvo numatytas laikotarpis iki 2025 metų gruodžio 31 dienos, tačiau, anot profesinės organizacijos, įvyko vos keli susitikimai, o darbuotojų socialinių ir darbo sąlygų gerinimo klausimai buvo ignoruojami arba atmetami be išsamesnių diskusijų.
2025 metų lapkritį profesinė organizacija nutraukė derybas ir inicijavo kolektyvinį darbo ginčą.
BNS rašė, jog dar lapkritį prie lopšelio-darželio buvo surengtas protestas dėl patiriamo psichologinio vadovės spaudimo ir nenoro konstruktyviai tartis su LŠDPS atstovais.
Be to, tarp profsąjungos ir ugdymo įstaigos vyksta teisminis ginčas dėl galimo šakos kolektyvinės sutarties nevykdymo, įstaigos vadovei esą vienašališkai patvirtinus darbo apmokėjimo tvarką.
Taip pat profesinė sąjunga, paskelbusi apie streiką, kreipėsi ir į Klaipėdos miesto merą Arvydą Vaitkų, ragindama skubiai įsitraukti ir padėti spręsti užsitęsusį konfliktą. Atsakymo iš mero LŠDPS sako vis dar nesulaukusi.
Profesinės sąjungos teigimu, galimybė susitarti dar egzistuoja, tačiau ji sparčiai nyksta.
„Tam reikalingi konkretūs sprendimai, o ne imitaciniai procesai ir spaudimas darbuotojams. Jeigu iki balandžio 16 dienos ryto nebus pasiektas susitarimas, streikas prasidės, o atsakomybė už tai teks tiems, kurie vietoje dialogo pasirinko konfrontaciją“, – teigė LŠDPS.
(be temos)