ATEITIS – ENERGIŠKAI TAUPŪS KVARTALAI

Daugiabučių namų renovacijai įgavus pagreitį, specialistai atkreipia dėmesį, kad atnaujinti pavienius pastatus – neprasminga. Savivaldybės raginamos imtis didesnių iššūkių – didinti kvartalų energinį efektyvumą.

Pionierės – trys savivaldybės

Lietuvoje modernizuota apie 2 tūkst. daugiabučių namų. Susidomėjimas renovacija auga toliau. Specialistai tikina, kad atnaujinti pavienius pastatus nebėra prasminga.

Dėl to, anot viešosios įstaigos "Būsto energijos taupymo agentūra" (BETA) direktoriaus Valiaus Serbentos, savivaldybės raginamos rengti atskirų kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas ir siekti kompleksinio energinio efektyvumo priemonių įgyvendinimo.

V.Serbentos teigimu, kartu su ilgamečiais partneriais iš Vokietijos trijose šalies savivaldybėse – Šiaulių miesto, Birštono ir Utenos rajono – prieš dvejus metus inicijuotas demonstracinis kvartalų energinio efektyvumo didinimo programų rengimas.

BETA Projektų įgyvendinimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Marius Smaidžiūnas informavo, kad savivaldybių pasirinktoms teritorijoms buvo kuriamos galimybių studijos – integruotos koncepcijos.

Jomis remiantis buvo parengtos ir tarybų patvirtintos kvartalo energinio efektyvumo programos, paskirti administratoriai, atsakingi už programų įgyvendinimą, numatytos priemonės.

"Rengiant koncepcijas buvo remiamasi bendrųjų planų sprendiniais, tam tikromis analizėmis. Mėginta pritaikyti pačius geriausius, optimalius sprendinius pasirinktiems kvartalams, kad tai nebūtų tiesiog pavienių daugiabučių atnaujinimas, o įgyvendintos kompleksinės priemonės – būtų suremontuotos gatvės, modernizuoti inžineriniai tinklai, viešieji pastatai, sutvarkyti žalieji plotai, įrengti dviračių takai. Turint atnaujintus pastatus, bet nesutvarkius socialinės infrastruktūros, renovacija yra šluba koja", – aiškino pavaduotojas.

Pateikia vis daugiau

Lietuvos savivaldybės kviečiamos pasinaudoti trijų savivaldybių patirtimi ir rengti savo kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Kai kurios jau pasekė tokiu pavyzdžiu.

Vasario 1 d. baigėsi naujasis Aplinkos ministerijos šaukimas daugiabučių namų renovacijai. Gautos 577 paraiškos pastatams atnaujinti. V.Serbenta pažymėjo, kad apie pusė šių namų yra teritorijose, kurioms savivaldybės jau parengė kvartalų energinio efektyvumo programas.

"Prieš paskelbiant naująjį šaukimą renovacijai, programas buvo pasirengusios penkios savivaldybės – be minėtų trijų Kauno miesto ir Anykščių. Aplinkos ministerijai įvardijus, kad ateityje didesnis dėmesys bus skiriamas kvartalinei renovacijai, savivaldybės tokias programas pradėjo rengti aktyviau. Skaičiuojama, kad jų gausime per 20", – teigė vadovas.

Kvartalų energinio efektyvumo programose BETA specialistai įžvelgia tam tikrų trūkumų. M.Smaidžiūnas nurodė, kad dalį programų rengia konsultacinės bendrovės, kurios nelabai įsigilina į konkrečią situaciją.

"Galbūt kai kurioms savivaldybėms net neverta rengti tokių programų, nes gairės numatytos bendruosiuose planuose. Konsultacinės bendrovės jais pasinaudoja. Nukopijuoja bendrojo plano sprendinius ir pateikia. Kai kurios savivaldybės kopijuoja nuo kitų savivaldybių programas, neatsižvelgdamos, ar joms reikia tokių sprendinių", – pasakojo pavaduotojas.

Pabrėžta, kad kvartalų energinio efektyvumo programas pasirengusios savivaldybės turi numatyti ir lėšų joms įgyvendinti. Priešingu atveju negalima imtis veiksmų.

Toliau dalysis patirtimi

BETA kartu su partneriais iš Vokietijos organizuoja mokymus savivaldybių specialistams ir kviečia gilinti žinias, kaip parengti kvartalų energinio efektyvumo programas.

"Šio projekto tikslas – prisidėti prie savivaldybės darbuotojų mokymo apie kvartalinės renovacijos projektų rengimą. Norime, kad dalyvautų 20 Lietuvos savivaldybių atstovų iš 60. Kartu bus teikiamos ir konsultacijos kuriant koncepcijas. Pastarosios yra pagrindas finansavimui", – tvirtino Vokietijos nevyriausybinės organizacijos "Būsto iniciatyva Rytų Europoje" direktorius Knutas Hoelleris.

Atkreiptas dėmesys, kad mokymai organizuojami nemokamai. Mokymų dalyviai ne tik klausys seminarų, dalyvaus praktiniuose užsiėmimuose, bet ir vyks į Vokietiją pasisemti gerosios patirties.

Miesto statybų ir planavimo srityse dirbančios organizacijos atstovas Christophas Wesslingas pabrėžė, kad norima kartu su Lietuvos savivaldybėmis kurti programas, kaip sutaupyti energiją. Tačiau jis pabrėžė, kad programos turi tapti bendros miesto strategijos dalimi.

"Į kvartalą reikia žiūrėti kaip į visumą, o ne išskirti atskirus objektus. Tai siekiame parodyti savo mokymuose", – komentavo Ch.Wesslingas.

Būtina valdyti procesus

Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo skyriaus vedėja Algė Staniūnaitė-Tonkich pabrėžė, kad pavienė daugiabučių namų modernizacija nesukuria patogaus produkto.

"Renovacija urbanisto akimis – ne pavienis pasikeitęs pastatas, bet kompleksiškai suplanuota teritorija, tenkinanti gyventojų poreikius, gerinanti estetinį miesto vaizdą. Kvartaluose galėtų būti sutvarkyta aplinka, inžineriniai tinklai, įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, atnaujinti viešieji pastatai. Dalis teritorijų planavimo ir renovacijos analizuojamų rodiklių sutampa", – tvirtino A.Staniūnaitė-Tonkich.

Anot V.Serbentos, patirtis rodo, kad savivaldybės turėtų aktyviai dalyvauti renovacijos procese. Tik taip galima išvengti potencialių problemų. Vadovas pasakojo, kad Ignalinoje jau modernizuota pusė visų daugiabučių namų, perpus sumažėjo ir energijos suvartojimas.

"Pastebimas šilumos suvartojimo sumažėjimas gali turėti ir neigiamų socialinių pasekmių. Nors Ignalinoje energijos suvartojimas sumažėjo 50 proc., katilinės pajėgumai išliko tie patys. Tad svarstoma 50 proc. didinti šilumos kainą. Taip nutiko, nes miestas įsijungė į šį procesą per vėlai. Jis turi būti aktyvus, stebėti procesus, galvoti apie energijos gamybos ir tiekimo optimizavimą", – dėstė vadovas.

V.Serbentos teigimu, miestai turėtų rengti kvartalų energinio efektyvumo programas, ilgalaikį miesto energinio efektyvumo planą. Jis galėtų būti iki 2050 m.

"Tada procesai mieste būtų valdomi ir neatsitiktų taip, kaip Ignalinoje. Dabar kartu su partneriais iš Vokietijos ieškome būdų, kaip išspręsti problemą šiame mieste. Perėjimas nuo pavienių daugiabučių namų renovacijos prie kvartalų turi didesnę naudą. Vakarų šalyse nerasime nė vieno pavyzdžio, kad būtų atnaujinami pavieniai pastatai. Visur viskas tvarkoma kvartalais", – teigė vadovas.