Sąvartynų problemą vienoje švariausių valstybių – Švedijoje - pavyko išspręsti tik pastačius atliekų deginimo jėgainių. Daugėjant šiukšlių, ketinama statyti dar vieną gamyklą – tokią pačią kaip Klaipėdoje.
Veikia nuo 1970-ųjų
Koncernas „Fortum“ valdo vieną galingiausių atliekų deginimo jėgainių Europoje. Joje apsilankyti ir įsitikinti, ar iš jos sklindantys dūmai tikrai nuodija gyventojus, turėjo galimybę ir „Klaipėdos“ žurnalistė.
Pietinėje Stokholmo dalyje Hogdalen termofikacinė jėgainė veikia nuo 1970 metų. Per keliasdešimt metų jos galingumas sparčiai išaugo. Dabar per metus šioje gamykloje sudeginama 700 tūkst. tonų atliekų – 500 tūkst. tonų buitinių ir 200 tūkst. tonų pramoninių. Sudeginamų atliekų kiekis yra tris kartus didesnis nei planuojama Klaipėdoje.
Koncerno „Fortum“ elektrinių plėtros vadovas Peter Liebscher neslėpė, jog pradėjus įgyvendinti užmojus deginti atliekas ir iš jų gaminti šilumos bei elektros energiją buvo kilęs visuomenės pasipriešinimas, tačiau žmones pavyko įtikinti atvirai ir argumentuotai su jais bendraujant.
„Dabar gyventojai mato, kad kitos išeities nebuvo, kad Stokholmas ir visa Švedija būtų virtusi sąvartynu“, - tikino P.Liebscher.
50 proc. Hogdalen termofikacinės jėgainės akcijų priklauso „Fortum“, kita pusė – Stokholmo savivaldybei.
Nėra sanitarinės zonos
Hogdalen termofikacinė jėgainė pastatyta prie pat gyvenamųjų namų. Nuo gamyklos iki kotedžų ir daugiabučių namų yra vos daugiau nei pusės kilometro atstumas.
Paklaustas, kokios sanitarinės normos tokioms gamyklos taikomos Švedijoje, P.Liebscher atrodė nustebęs. Jis net nežinojo, kas yra sanitarinė zona, nes toks terminas kalbant apie gamyklą net neegzistuoja.
Iš termofikacinės jėgainės, kai prie jos lankėsi delegacija iš Klaipėdos, kaminų sklido menkas dūmas, nebuvo jaučiamas joks nemalonus kvapas.
Kvapai diskomforto nekėlė ir jėgainės patalpose. Atliekų tvaiką buvo galima užuosti tik prie gamybos įrenginių ir prie šiukšlių lovių, kurie randasi uždarose patalpose. Į juos atliekas kasdien atveža iki 200 šiukšliavežių.
Koncerno „Fortum“ atstovo teigimu, deginant buitines ir pramoninės atliekas į orą išmetama nuo kelių iki dešimt kartų mažiau kenksmingų medžiagų nei leidžiama.
Apie dešimt žmonių 24 valandas per parą kompiuteriuose stebi gamybos procesą, kontroliuoja, kad į orą išmetamos medžiagos neviršytų nustatytų normų. Vos pastebėjus kokį nors gedimą, jis iškart šalinamas.
Naudingas ir šlakas
Nuo sudegintų šiukšlių kiekio lieka apie 17-20 proc. šlako. Jis išstumiamas į atskirą patalpą, o vėliau naudojamas kaip statybinė medžiaga, pavyzdžiui, tiesti kelius ar rekultivuoti sąvartynus.
Pelenai, kurie yra kenksmingi, sandėliuojami specialiose uždarose talpose, o paskui cisternomis išvežami į vietas, kur leidžiama juos palaidoti.
Anot bendrovės „Fortum Heat Lietuva“ generalinio direktoriaus Vitalijaus Žutos, pavojingi pelenai Klaipėdos regione tikrai nebus laidojami. „Jau esame paskelbę konkursą juos išvežti. Nuo sudegintų šiukšlių likusios pavojingos atliekos bus išvežamos arba į Vokietiją, arba į Švediją, arba į Norvegiją“, - teigė V.Žuta.
Hogdalen termofikacinėje jėgainėje pagaminta šiluma yra aprūpinama 14 proc. Stokholmo gyventojų. Viena kilovatvalandė tokios energijos kainuoja apie 27 centus. Pastebėjus, jog Klaipėdoje šiluma yra pigesnė, nors ji gaminama iš dujų, V.Žuta teigė, kad priežastis yra ta, jog Stokholme šilumos gamybos kaštai žymiai didesni nei Lietuvoje, bet nereikia pamiršti, kad ir švedų pajamos bei pragyvenimo lygis daug aukštesnis nei Lietuvoje.
Statys Klaipėdos dvynį
„Fortum Heat Lietuva“ vadovas tvirtino, jog Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje iškilsianti termofikacinė jėgainė veiks tokiu pačiu principu kaip Stokholme.
Joje bus naudojami tokie patys įrenginiai, kokie bus sumontuoti naujoje šiaurinėje Stokholmo dalyje iškilsiančioje atliekų deginimo jėgainėje „Brista“. Ją taip pat statys koncernas „Fortum“.
Projektas „Brista“ yra Klaipėdos jėgainės dvynys. Ir vienoje, ir kitoje gamykloje per metus bus galima sudeginti iki 250 tūkst. tonų atliekų.
„Klaipėdoje per metus ketinama sudeginti apie 130 tūkst. tonų komunalinių atliekų, nes tiek jų prigaminama ir patenką į Dumpių sąvartyną. Jėgainės galingumas didesnis, tad ketiname naudoti pramonines atliekas ir biokurą“, - aiškino V.Žuta.
Stokholme greta golfo laukų iškilsianti „Brista“ nuo Klaipėdos jėgainės dar skiriasi ir tuo, kad jos statybos bus brangesnės ir atsieis apie 180 mln. eurų. Kaina didesnė todėl, kad Stokholme brangesnė darbo jėga, įtakos turi ir geologinės sąlygos.
Atliekų deginimo gamyklos Klaipėdoje projekto vertė siekia 140 mln. eurų. Investicijos turi atsipirkti po 8-9 metų.
Naujausi komentarai