Iš at­lie­kų de­gi­ni­mo la­biau­siai pa­si­šil­do pa­tys de­gin­to­jai | kl.lt

IŠ AT­LIE­KŲ DE­GI­NI­MO LA­BIAU­SIAI PA­SI­ŠIL­DO PA­TYS DE­GIN­TO­JAI

Viešai buvo žadama, kad gyventojams kaina už šilumą mažės pradėjus veikti atliekomis kūrenamoms kogeneracinėms jėgainėms. Klaipėdoje tokia veikia nuo 2013-ųjų. Kitąmet turėtų būti baigtos statyti Kaune ir Vilniuje. Tačiau, artėjant jų atidarymui, kalbos apie pigsiantį šildymą kelia pagrįstų abejonių. Faktai rodo, kad iš atliekų deginimo labiausiai pasišildo patys degintojai.

Visų trijų jėgainių idėja buvo viena – degins atliekas, pigs šilumos energija. Skirtumas tarp jų vienas – skirtingi savininkai. Uostamiestyje ji priklauso Suomijos kapitalo įmonei „Fortum Klaipėda“. Baigiamoje statyti Kauno kogeneracinėje jėgainėje 51 proc. akcijų priklauso valstybės kapitalo energetikos įmonių grupei UAB „Ignitis grupė“, o likusios – Suomijos valdomai bendrovei „Fortum Heat Lietuva“. Vilniaus kogeneracinę jėgainę stato tik UAB „Ignitis grupė“.

Tačiau atliekų deginimas žmonėms nepalengvino mokesčių naštos. Dar net pasunkino. Tuo jau įsitikino Klaipėdos gyventojai, kuriems 1 kilovatvalandės (kWh) kaina už suvartotą šilumą šoktelėjo maždaug 50 proc. Padėkoti už tai klaipėdiečiai turėtų Lietuvoje proteguojamai Suomijos kapitalo įmonei „Fortum Klaipėda“, kurios pagrindinė bendrovė mokesčius moka ne tėvynėje, bet Olandijoje, kur jie mažesni.

Į "Fortum Klaipėda" gamyklos atidarymą buvo pakviesta ir tuometė šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri tikėjosi, kad suomių veikla bus skaidri ir naudinga Lietuvos žmonėms.

Kaina šoko į viršų

Klaipėda buvo paskutinė iš didmiesčių, kur šildymo sezonas pradėtas vėliausiai – spalio 7 d.

Šiluma gyventojai pasidžiaugė, tačiau už ją gautomis ir dar ateityje gausiančiomis sąskaitomis – vargu.

Uostamiestyje, be „Klaipėdos energijos“, dar šešios įmonės gamina ir miestui gali tiekti šilumą.

Nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG) – vietinės įmonės, turinčios katilines, šilumą paprastai gamina savo reikmėms, o tai, kas lieka, parduoda miestui.

Dvi iš jų – „Fortum Klaipėda“ ir „Pramonės energija“ gamina šilumą vien tik miesto reikmėms.

Vasarą, kai miestui šilumos reikia labai nedaug, NŠG konkuruoja tarpusavyje, kas parduos šilumą pigiau.

O žiemą, kai superkama visa NŠG pasiūlyta šiluma, kaina išauga. Tačiau ar pagrįstai?

„Klaipėdos energija“, ne tik gaminanti, bet ir tiekianti šilumą klaipėdiečiams, ramino, kad šiluma turėtų pigti – įmonėje montuojami biokuro katilai.

Iš dalies pažadai tesėti: šių metų lapkritį klaipėdiečiai už centralizuotai tiekiamą šilumą mokėjo 9,4 proc. mažiau nei pernai.

Daugiau nei trečdalį šilumos tiekė savivaldybės valdomos „Klaipėdos energija“ biokuro katilai, aukcione pasiūlę mažiausias šilumos gamybos kainas.

Net 60 proc. šilumos pagamino komunalines atliekas deginanti „Fortum Klaipėda“, tačiau jos aukcione pasiūlyta kaina šilumos gamintojus šokiravo – net 3,03 ct už 1 kWh – beveik dvigubai daugiau negu spalio mėnesį ir 1,2 cento daugiau, negu pasiūlė „Klaipėdos energija“.

Gyventojams šilumos kaina smarkiai šoktelėjo: spalį ji buvo 4,45 ct už 1 kWh, įskaičiavus 9 proc. PVM, o lapkritį – jau 5,26 ct už 1 kWh.

Spekuliacijomis įtarė kitus

„Fortum Klaipėda“ tuometis vadovas Tomas Eikinas spalio pradžioje surengtos spaudos konferencijos metu teigė, kad „Klaipėdos energija“, pati investavusi į naujus biokuro katilus, pradėjo nesąžiningai konkuruoti su NŠG.

„Lapkritį „Klaipėdos energija“ pasiūlė drastiškai mažesnę kainą, nors biokuras tiek neatpigo. Mums kilo įtarimas, bet pradžioje dar turime išsiaiškinti, kad gali būti, jog jie pasiūlė įskaičiavę tik kintamąją dalį –  kurą. Gali būti, kad pasinaudojo tam tikra spraga ir pastovią dedamąją nustatys tik po to. Vartotojui tai reiškia, kad tokia šiluma vis dėlto nėra pigiausia. Kreipsimės į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą, kad išsiaiškintų, ar tai ne pažeidimas, ar neiškraipomos konkurencijos sąlygos. Taryba gali nepripažinti sąnaudų, ir rizikos nusikels į kitą laikotarpį, atsilieps tiesiogiai vartotojui. Kitus nepriklausomus šilumos gamintojus irgi informuosime, kad negalima taip spekuliuoti. Kai bus gauta visa informacija, būtinai paviešinsime. Matyt, taip elgiamasi todėl, kad jiems nelieka kitos išeities, kaip atpirkti investicijas“, –kalbėjo T.Eikinas.

„Manome, kad kolega, nelaimėjęs šilumos aukciono, paprasčiausiai pasikarščiavo. Mes esame socialiai atsakinga įmonė, gerbiame vartotojus ir nesiekiame maksimalios kainos“, – „Vilniaus dienai“ sakė „Klaipėdos energijos“ vadovas Antanas Katinas.

Keistas sutapimas: netrukus po spaudos konferencijos T.Eikinui teko atsisveikinti su pareigomis.

Naujasis „Fortum Klaipėda“ direktorius Fiodoras Kozliukas „Vilniaus dienai“ teigė, kad tai nesusiję dalykai, jis pats „apsisprendė palikti įmonę ir ieškoti naujų galimybių bei profesinių iššūkių“.

Naujasis įmonės direktorius taip pat patikino, kad į Valstybinę energetikos reguliavimo tarnybą (VERT) nebuvo kreiptasi.

Kas čia nesąžiningi?

T.Eikinui užsiminus, kad biokuro katilus įsirengusi „Klaipėdos energija“ konkuruoja nesąžiningai, aiškėja, jog situacija veikiau yra priešinga.

Biokurą šilumai naudojantys gamintojai teigia, kad būtent jie yra priversti nelygiavertėmis sąlygomis konkuruoti su atliekas deginančia „Fortum Klaipėda“. Vargu ar galima kalbėti apie lygiavertės konkurencijos sąlygas, kai „Klaipėdos energija“ ir mieste veikiantys kiti gamintojai kurą šilumai gaminti perka „Baltpool“ biržoje, o „Fortum Klaipėda“ šilumą išgauna degindama atliekas, kurios ne tik jai nieko nekainuoja, bet už jas bendrovė netgi gauna pajamų – pernai gavo beveik 7,5 mln. eurų.

Be to, bendrovė gauna ir VIAP pajamų už parduodamą pagamintą elektrą – pernai beveik 3,7 mln. eurų.

Regis, tokie lėšų šaltiniai turėtų tapti galimybe įmonei atpiginti šilumos gamybą Klaipėdoje.

Ar „Klaipėdos energijos“ ir kitų biokurą perkančių šilumos gamintojų konkurencija su atliekas deginančia ir dar pinigų už tai gaunančia „Fortum Klaipėda“ yra lygiavertė?

„Klaipėdos energijos“ vadovas A.Katinas sako, kad visų bendrovių kainas reguliuoja VERT, tačiau pastebi keistą tarnybos nuostatą: „Faktas yra tai, kad šiandien „Fortum Klaipėda“ yra reguliuojama taip, kad ji degina ne atliekas, o… biokurą.“

Panašu į monopolį

Klaipėdiečiams šilumą gaminančios bendrovės „Pramonės energija“ vadovas Dainius Velykis taip pat linkęs pritarti, kad konkuravimo sąlygos su atliekas deginančia bendrove nėra lygiavertės.

„Pagal dabar esantį teisinį reglamentavimą, nepriklausomiems šilumos gamintojams, deginantiems biokurą, konkuravimo sąlygos su atliekų deginimo jėgainėmis nėra lygiavertės dėl to, kad tokie gamintojai turi nevienodas sąlygas kurui įsigyti. Biokurą deginantys šilumos gamintojai privalo kuro įsigyti savomis lėšomis valstybės prižiūrimoje biržoje ir, nustatydami šilumos pardavimo kainą, įsivertinti pirkto biokuro savikainą, kuri sudaro didžiąją dalį galutinės šilumos pardavimo kainos“, – teigė D.Velykis.

Jis mano, kad atliekų deginimo jėgainėms Lietuvoje yra sudarytos išskirtinės sąlygos, nes joms nereikia mokėti už deginamą kurą (atliekas), o už kuro (atliekų) priėmimą joms dar ir primokama.

Tai suteikia galimybes atliekų deginimo jėgainėms parduoti šilumą už gerokai mažesnę kainą nei biokurą deginantys šilumos gamintojai.

„Tik svarbu nepamiršti, kad nemokamų pietų nebūna – tokia sistema paprasčiausiai reiškia, kad atliekų deginimo jėgainėse pagamintą šilumą, kuria naudojasi tik centralizuoto šildymo vartotojai, subsidijuoja visi šiukšlių išvežimo paslaugomis besinaudojantys gyventojai“, – priminė bendrovės „Pramonės energija“ vadovas.

Taigi panašu, kad Klaipėdoje suformuotas teritorinis atliekų deginimo monopolis turi visišką laisvę spręsti, už kiek priimti deginti atliekas.

Akivaizdu, kad atliekų degintojai, dalyvaudami šilumos tiekimo aukcionuose, varžosi su kitais šilumos gamintojais, nors iš esmės veikia kitokios struktūros – ne lygiavertės konkurencijos, o labiau monopolinėmis sąlygomis.

Kiek padidėtų atliekų deginimo jėgainėje gaminamos šilumos kaina, jei kurą jai reikėtų įsigyti taip, kaip kitiems gamintojams?

Šiukšlių deginimo gamyklos įkurtuvėms uostamiestyje pritarė toli gražu ne visi klaipėdiečiai.

Randa pasiteisinimą

Kodėl „Fortum Klaipėda“ lapkritį aukcione pasiūlė vieną aukščiausių šilumos gamybos kainų, kuri, lyginant su spaliu, išaugo daugiau nei 50 proc. – iki 3,03 ct už 1 kWh?

Atsakydamas į šį klausimą įmonės direktorius F.Kozliukas „Vilniaus dienai“ teigė, kad „šilumos kainos kasmet, pereinant iš nešildymo į šildymo sezoną, didėja dėl didėjančios paklausos ir analogiškai mažėja, pereinant iš šildymo į nešildymo sezoną (balandžio / gegužės mėnesiais) dėl mažėjančios paklausos“.

Kaip jau minėta, bendrovei „Fortum Klaipėda“, priešingai nei kitiems šilumos gamintojams Klaipėdoje, nereikia mokėti už kurą, ji gauna vartų mokesčio pajamas už atliekų sudeginimą, VIAP paramą gaminamai elektros energijai.

Kodėl šios aplinkybės neleidžia įmonei ne tik šiltuoju, bet ir šaltuoju metų laiku šilumą gaminti pigiau?

„Pažymėtina, kad kai kurie rinkos dalyviai parduoda ne tik specialiai gaminamą, bet ir atliekinę šilumą. Su jų kainomis taip pat reikia konkuruoti. Aukciono principas tam ir taikomas, kad gamintojai būtų priversti parduoti šilumą pačia mažiausia kaina. Kai kada mums pasiseka pasiūlyti mažiausią kainą, kai kada mus aplenkia kiti. Nuo to klaipėdiečiai tik laimi, nes gauna daugiausia šilumos iš to gamintojo, kuris siūlo mažiausią kainą“, – „Vilniaus dienai“ aiškino F.Kozliukas.

Jis teigė, kad jo įmonė sąžiningai konkuruoja su kitomis ir pateikė šių metų visų mėnesių statistiką: „Fortum Klaipėda“ pagal mažiausią šilumos kainą Klaipėdos mieste dažniausia būdavo antra. Tiesa, direktorius neatskleidė, kokio dydžio buvo ta „maža kaina“.

„Nors įmonei ir nereikia mokėti už kurą, tačiau ji patiria įvairių kitų išlaidų, kurios formuoja kainą. Tenka mokėti už šlako, kuris sudaro apie ketvirtadalį atliekų masės, išvežimą. Įmonė privalo užtikrinti dūmų valymo patikimumą. Dūmų valymo sistemos, naudojamos medžiagos sudaro reikšmingą išlaidų dalį. Privalu išvežti lakiuosius pelenus iš Lietuvos. Tai viena brangiausių proceso dalių. Mokame taršos mokestį, kuris šiais metais sudarys apie 3 mln. eurų. Įmonei reikia turėti itin aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir investuoti į jų mokymus. Be to, privalu atpirkti investiciją, kuri dešimtis kartų viršija investiciją į panašių apimčių biokuro ar dujų jėgainę“, – išlaidas, kurios didina šilumos gamybos kainą, „Vilniaus dienai“ vardijo F.Kozliukas.

Manipuliacijos neįžvelgia

Ar lygiavertės konkuravimo sąlygos, kai vieniems rinkos dalyviams biokurą reikia pirkti, o kiti kurą ne tik nemokamai gauna, bet už jį ir primokama?

To „Vilniaus diena“ paklausė VERT pirmininkės Ingos Žilienės.

„Pagal Šilumos ūkio įstatymą, jeigu šilumos sistemoje veikia nors vienas nepriklausomas šilumos gamintojas, prognozuojamas šilumos kiekis, reikalingas šilumos vartotojų poreikiams patenkinti, gaminamas ir (ar) superkamas šilumos aukciono būdu. Visais atvejais šiluma gaminama ir (ar) superkama už ne didesnę kainą, negu pagrindinio šilumos tiekėjo apskaičiuotos palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos. Superkant šilumą, prioritetas teikiamas mažiausiai pasiūlytai kainai. Visais atvejais iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkama ar pagrindinio šilumos tiekėjo gaminama šiluma negali būti brangesnė nei apskaičiuotos palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos. Tiek nepriklausomas šilumos gamintojas, tiek šilumos tiekėjas, dalyvaudami šilumos aukcione, gali laisvai savo nuožiūra nustatyti siūlomos šilumos kainą, kuri neturi viršyti palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų. Todėl tiek reguliuojamam nepriklausomam šilumos gamintojui (UAB „Fortum Klaipėda“), tiek ir šilumos tiekėjui (AB „Klaipėdos energija“) šilumos aukcione sudarytos lygiavertės konkuravimo sąlygos“, – toks buvo raštiškas VERT pirmininkės atsakymas.

Taigi VERT vertinimu, jei šilumos gamintojo siūloma kaina neviršija palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų – o „Fortum Klaipėda“ jų neviršija – viskas yra teisėta. Tačiau juk įmonė ir negali viršyti palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų, jei gauna nemokamai kurą, už kurį dar ir primokama.

Vis dėlto kokios priežastys lemia šildymo sezono metu kaskart smarkiai išaugančias atliekų deginimo jėgainėje gaminamos šilumos kainas?

„Šilumos aukcione siūlomas šilumos gamybos kainas riboja tik palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos. Todėl reguliuojamas nepriklausomas šilumos gamintojas (UAB „Fortum Klaipėda“) ir šilumos tiekėjas (AB „Klaipėdos energija) gali savo nuožiūra šilumos aukcionuose siūlyti šilumos gamybos kainas. Ne šildymo sezono metu dėl mažo šilumos poreikio ir didelės konkurencijos šilumos aukcione siūlomos šilumos gamybos kainos mažėja. Šildymo sezono metu, išaugus šilumos poreikiui (sumenkus konkurencijai) ir biokuro kainai, rinkos dalyviai paprastai aukcione siūlo kainą, kuri yra arti palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų“, – VERT teigimu, kuo daugiau bus sunaudojama šilumos, tuo vartotojui ji bus brangesnė.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija, prieš kiek laiko komentuodama vasaros–žiemos šilumos kainų skirtumus, yra pateikusi tokį pavyzdį: „Žiemą jūs perkate obuolius už 2 eurus, o vasarą perkate po kelias kapeikas. Čia veikia konkurencija. Tai yra normalus dėsnis, juk malkos brangsta, kai yra šalčiausias metas, nes tada jų poreikis išauga.“

Vis dėlto abu teiginiai kažin ar teisingi: obuoliai žiemą brangesni, nes jų laikymas sandėliuose nemažai kainuoja; valstybinių miškininkų parduodamos malkos neturi tendencijos brangti žiemos metu – atvirkščiai, neretai pinga.

Komisijos alibi prieštarauja ir šalies verslininkų pozicijai – paklausti, kodėl identiškos prekės Lietuvoje yra brangesnės nei užsienyje, jie atkerta, kad pas mus maža pirkėjų rinka.

Tai kodėl Lietuvoje šiluma vasaros sezono metu pigi, o pagausėjus jos pirkėjų – kaina padidėja?

„Fortum“ moka ir Kaunas

Įmonės „Pramonės energija“ vadovas D.Velykis taikliai pastebėjo, kad nemokamų pietų nebūna.

„Fortum Klaipėda“ pagamintą šilumą, kuria naudojasi tik Klaipėdos centralizuoto šildymo vartotojai, subsidijuoja visi šiukšlių išvežimo paslaugomis besinaudojantys gyventojai.

„Fortum Klaipėdai“ moka ne tik klaipėdiečiai.

Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, vien Kauno regioninis atliekų tvarkymo centras per kelerius metus su „Fortum Klaipėda“ yra sudaręs sutarčių maždaug už 3,5 mln. eurų, Alytaus – maždaug už 2,5 mln. eurų, Šiaulių – už 3,75 mln. eurų.

Taigi nemokamų pietų tikrai nebūna – išeitų, kad už bene brangiausiai parduodamą klaipėdiečiams šilumą moka kone visa Lietuva.

„Fortum Klaipėda“ yra viena antrinių suomių kapitalo įmonės „Fortum Heat Lietuva“ bendrovių.

Ji valdo net 95 proc. Klaipėdos įmonės akcijų, likusieji priklauso „Klaipėdos energijai“.

Beje, bemaž 20 proc. jos akcijų valdo „Fortum Klaipėda“.

Pelnas – stulbinantis

Pati „Fortum Heat Lietuva“ priklauso pagal Olandijos įstatymus įsteigtam ir Bredos mieste registruotam holdingui „Fortum Holding B.V.“.

Registrų centro duomenimis, „Fortum Klaipėda“ 2018 m. uždirbo 9,3 mln. eurų grynojo pelno, prieš metus pelnas buvo milijonu mažesnis.

Tiesa, nepaskirstytasis pelnas buvo didesnis – beveik 14 mln. eurų, mat apie 4,7 mln. pelno buvo sutaupyta iš 2017 m. veiklos.

Be to, 2018 m. beveik 4 mln. eurų buvo padidėjęs grynasis pinigų srautas. Metų pradžioje buvo likę apie 2,5 mln. pinigų ir pinigų ekvivalento, skolininkai padengė apie 1 mln. eurų skolų.

Taigi „Fortum Klaipėda“ 2018 m. turėjo beveik 14 mln. eurų nepaskirstyto pelno, kurį po trupinėlį sunešė ir šilumos vartotojai, ir už buitinių atliekų tvarkymą mokantys Klaipėdos ir kitų regionų gyventojai.

Įmonės direktorius, „Vilniaus dienai“ išvardijęs priežastis, lemiančias dideles šilumos pardavimo kainas, apie pelną neužsiminė. Galbūt dėl dviejų priežasčių.

Portalo rekvizitai.lt duomenimis, bendrovės pardavimų pajamos (apyvarta) buvo apie 30 mln. eurų, iš kurių net 9 mln. eurų nusėdo grynojo pelno pavidalu.

Antra tikėtina priežastis – akcininkams išmokėta net 8 mln. eurų dividendų.


Komentaras

Virgilijus Poderys

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas

Paprastai taip ir būna, kad, atėjus šaltam orų periodui, kainos pašoka, o jei yra stichinis periodas, kainos dar labiau šoka į viršų. Kai atšąla oras, mažėja konkurencija, nes padaugėja šilumos gamintojų, o šilumos vartotojai suinteresuoti gauti šilumą. Tuo tarpu vasaros periodu šilumos paklausa yra menka. Tai yra bendra tendencija Lietuvoje. Kai dėl „Fortum Klaipėda“ gaunamo nemokamo kuro, už kurį įmonei dar ir primokama, gaunamų VIAP lėšų už pagamintą elektrą, galimybė konkuruoti su ja biokuro katilinėms yra labai menkos. Šiuo atveju vertėtų diskutuoti dėl vartų mokesčio – bendrovei veikiausiai primoka apie 30 eurų už toną. Beje, numatoma, kad per keletą metų vartų mokestis išaugs iki 80–100 eurų už toną. Taigi įmonės laukia papildomos gana svarios pajamos. Yra ir dar viena problema. Komunalines atliekas bendrovė veža vos ne iš visos Lietuvos. Gyventojai sumoka, ir gana nemažai už atliekų tvarkymą. Tačiau klaipėdiečiai gauna santykinai pigesnę šilumą kitų regionų gyventojų sąskaita. Jie pigesnės šilumos negauna. Šiuo atveju yra neteisybė. Kokia išeitis? Manyčiau, reikėtų šią neteisybę panaikinti. Kaip vertinti tai, kad pajamų iš vartų mokesčio ir VIAP paramą gaunanti „Fortum Lietuva“ atliekų deginimo jėgainė šaltuoju laiku pasiūlo didesnes kainas nei biokuro įrenginiais šilumą gaminančios įmonės, kurioms kurą reikia pirkti rinkoje? Šią problemą turėtų spręsti ir jokiu būdu nuo jos nenusišalinti rinkos reguliuotojas – VERT. Mano galva, turėtų būti nustatyta, kokiomis sąlygomis turi konkuruoti paramą gaunanti įmonė su paramos negaunančiomis, ar parama buvo vienkartinė, kokio ji dydžio. Tačiau rinkoje yra ir nuolatos paramą gaunančiųjų, ir jos negaunančiųjų. Taigi reguliuotojas turi įsikišti. Suomijos konsorciumas į Lietuvą atkeliavo ne šiaip sau, o įdarbinti savo pinigus ir gauti grąžą. Mokami nemaži dividendai tai įrodo. Manyčiau, Kaune pusiau už valstybės pinigus statoma kogeneracinė elektrinė „Fortum“ žaizdas atvers dar labiau. Elektrinė iš šilumos gamintojų rinkos išstums šiandien rinkoje esančius žaidėjus. Bus perteklinių pajėgumų. Taigi kyla klausimas: kodėl valstybė kišasi į rinką? Kodėl nebuvo skelbtas tarptautinis konkursas analogiškai elektrinei, suprantama, apskaičiavus, ar ji būtina. Tegu ateina privatus investuotojas ir rizikuoja savo pinigais, bando įsiterpti į beveik perpildytą rinką. Kita bėda, ar pastačius Vilniuje ir Kaune buitines atliekas deginančias jėgaines, pakaks žaliavos? Teigiama, kad iki 2025 m. žaliavos turėtų pakakti, tačiau yra ir abejojančių. Kad trijų jėgainių Lietuvai vargu ar reikia, verčia galvoti ir faktas, jog atliekas gali deginti ir Akmenės cemento gamykla. Prisiminkime kad ir Elektrėnų elektrinės atvejį, kai už didelius valstybės pinigus buvo pastatytas dujomis kūrenamas katilas. Dabar jis bevertis. Ar neatsitiks taip ir su viena iš trijų buitines atliekas deginančių jėgainių netolimoje ateityje? Šis klausimas, manyčiau, atviras.

Rašyti komentarą
Komentarai (47)

Bruto Neto

O kaip jie plovė mums smegenis tiek Fortum, tiek Taraškevičius ir jo libcentai apie tai, kad ekologiškai deginsime šiukšles ir gausime pigią šilumą. O gavome užterštą aplinką ir brangų šildymą. Keisčiausia, kad nei prezidentūra, nei vyriausybė, nei Poderis ir Co nieko nedaro - tik kartoja Fortumo vadų abrakadabrą. Vėl mus mausto paskaitėlėmis apie rinką, tačiau kaip galima naudotis rinkos sąlygomis, jei nėra pačios rinkos. Juk šiukšlių degintojai - monopolistai. Jeigu jie bando mus apiplėšti - pasiųskime juos velniop, tegu savo užpakalius šildosi su mūsų atliekomis. Bet Lietuvoje liko tik kinkadrebiai, kurie bijo imtis ryžtingų sprendimų, tad visokie fortumai ir sunkia paskutinius centus iš pensininkų ir MMA gavėjų kišenių.

drozofylia

turtingi vokieciai šlaka neveža i savartyna o naudoja asfalto tiesimui tik pas mus viskas 2 kart apraizgyta apipinta ir taip susukta jog nieks galu neranda, o fortum laiko uz kvailius visus miestiecius, nes anie dovanoja siuskliu atvezima o fortumas gaves dykai zaliavas uz kuriu atvezima sumoka miestietis gamina siluma is kurios pelnas jau kapsi i nuosavas kisenes bet ne i miesto biudzeta

KU RVA Emma

von iš akiračio.Jau ir taip uz pi' ai
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS