Atsimerkite – gyvenimas gerėja

Neseniai atlikti visuomenės tyrimai parodė, kad nemažai Lietuvos gyventojų mano, jog reikalai šalyje iš esmės krypsta į blogąją pusę.

Dejuoti tai mes mokame. Tačiau prisiminkime, kaip gyvenome prieš kokį dešimtmetį: parduotuvių buvo nedaug, o ir tose lentynos stūksodavo pustuštės. Nei tu drabužių nusipirksi, nei maisto. Prisimenu, tada nuvažiavus į netolimąją Suomiją pasijutau kaip rojuje. Net žymioji Helsinkio opera tada nepadarė tokio įspūdžio, kaip milžiniškos Suomijos parduotuvės. Tada atrodė nesuvokiama, kaip parduotuvė gali būti tokia milžiniška, kad joje veiktų eskalatoriai.

Vėliau apsilankius Skandinavijoje įspūdžiai buvo visiškai kitokie. Kai draugė iš Kaliningrado vargo, kol iš gausybės prekių išsirinko, ką parvežti lauktuvių, man teko nerimauti, nes tarp tos gausybės prekių nemačiau to, ko negalėčiau nusipirkti Lietuvoje.

Dabar, kai kas bando padejuoti, kad gyvenimas Lietuvoje negerėja, mostelėju į didžiulius Klaipėdos prekybos centrus. Tokie tik prieš dešimt metų būtų atrodę tarytum stebuklas, o dabar nieko nebestebina. Net būna pabambam, kad „Maxima“ ar BIG yra per maži, ir norisi kažko didesnio.

Šiais laikais nieko nebenustebinsi kompiuteriu. Dažna šeima namuose turi net ne po vieną tokį technikos stebuklą ir vis keičia kompiuterius į galingesnius.

Jeigu anksčiau turėti mobilųjį telefoną buvo prabanga, tai dabar jo neturintys atrodo tikri keistuoliai. Rodos, dabar privalu visiems būti nuolat pasiekiamiems. Dabar namuose pamiršę mobilųjį telefoną sukame atgal, nes be šios galimybės kontaktuoti su pasauliu dažnas jaučiamės lyg nuogi.

O dabar prisipažinkite, kada paskutinįsyk matėte žigulius arba volgą? Klaipėdos gatvėje tokios mašinos tapo visiškomis retenybėmis. Dabar turėti dešimties metų senumo automobilį jau daug kam atrodo gėda.

Tik per penkiolika metų pasiekėme to, ką Vakarų valstybės susikūrė per keliasdešimt.

Kad gyvenimas Lietuvoje gerėja, rodo ir tai, jog geros kokybės vaisius, kurių kažkada galėdavome gauti tik „po blatu“, kažkas išmeta, į sąvartyną, neva kaip nebetinkamus. Sviedžiame gerus vaisius į konteinerį kai britai rūpinasi, kaip pristabdyti tokio dar tinkamo vartoti maisto išmetimą.

Dėl išmestų ar pamestų gėrybių pajūrio gyventojams, beje, ypač sekasi. Kažkada, jūrai į krantą išmetus nuo laivo nuslydusius konteinerius, klaipėdiečiai skuodė į pajūrį rinkti arbatos. Vėliau šventojiškiai džiūgavo, kad, be gintaro, į krantą Baltija skalauja vėlgi kažkieno pamestus bananus. Sako, Šventosios pakrantėje galima pasirinkti ir gerų iš laivų iškritusių dailylenčių. O dabar še tau – Kalotės sąvartyne dar ir apelsinų atsirado.

Ir kas pasakys, kad gyvenimas negerėja, o ypač klaipėdiečiams?