AUDITORIAI SUJUDINO UOSTO REZERVINES ŽEMES

Klaipėdos uoste pradedamas rengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas. Jis susijęs su pietine uosto dalimi prie Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių gatvių ir Kuršių marių.

Rengiasi paimti žemes

Šioje Klaipėdos miesto teritorijoje yra 104,27 ha plotas, kuris numatytas susisiekimo infrastruktūros plėtrai. Teritorijoje planuojama sujungti ir formuoti uosto veiklai reikalingus valstybės žemės plotus. Bus pradėtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesas.

Šiuo metu paskelbtas viešas konkursas dėl žemės paėmimo projekto rengimo. Jame bus numatyta, kokią teritoriją valstybė paims uosto veiklai. Taip pat kaip ir kiek bus mokama privačią žemę, statinius ar kitą turtą toje teritorijoje turintiems asmenims.

Konkursą laimėjęs juridinis asmuo turės rengti teritorijoje esančio atskirų asmenų turto vertinimą, organizuoti turto išpirkimą, vykdyti paimto turto registravimą ir atlikti kitas su žeme ir turtu susijusias procedūras.

Turto paėmimas visuomenės poreikiams yra ilgos procedūros dalis, todėl ją numatoma vykdyti etapais, su viešinimo ir kitomis procedūromis.

Pagal ankstesnę patirtį valstybės žemės sklypų suformavimas uosto rezervinėse teritorijose vykdavo ilgai. Tipiškas pavyzdys yra buvusi miesto teritorija ties dabartiniu Centriniu Klaipėdos terminalu, kur daugelį metų dar iš sovietmečio laikų buvo Klaipėdos miesto gyventojų automobilių garažai.

Kai kurios vietos, kur prieš 20 ir daugiau metų buvo numatytos kaip uosto rezervinės teritorijos, tapo tankiai apgyvendintos. Uostui reikėjo atsisakyti dalies tokių rezervinių teritorijų, nes iškeldinti privačių namų kvartalus būtų per brangu. Geriausias pavyzdys yra privatūs namai Marių, Žūklės, Nendrių gatvėse.

Sprendimas: rajono tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių gatvių ir Kuršių marių kelių ir geležinkelių išplėtojimo schema. KVJUD nuotr.

Nauji keliai į uostą

Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių gatvių ir Kuršių marių apribotas rajonas yra gerokai išplėtotas. Jame įsikūrę daugiau įvairių verslų ir mažiau gyventojų. Yra verslų, kurie su uosto veikla neturi nieko bendro. Šioje teritorijoje veikia per 20 verslo bendrovių, įskaitant ir uosto verslus.

Susisiekimo ministerija ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija minėtą teritoriją pagal parengta specialųjį planą nori geriau panaudoti privažiavimo į uostą keliams ir geležinkeliams įrengti. Iš tos teritorijos turėtų būti nutiestos geležinkelio atšakos į tas uosto dalis, kur jų nėra.

Buvo planų įrengti net atskirą uždarą, tik uosto transportui naudojamą Nemuno gatvę. Ja iš centrinės ir pietinės uosto dalies transportas būtų nukreipiamas į pietinį aplinkkelį, kuris kol kas nepradėtas statyti. Jį suplanuota išvesti į Klaipėdos–Šilutės kelią ties Dumpiais.

Taip pat numatyta platinti kai kurias tos teritorijos gatves, įrengti naujas, kur į uostą galėtų atvažiuoti ir išvažiuoti sunkusis transportas.

Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių gatvių ir Kuršių marių teritorijos išplėtojimo specialusis planas su schemomis yra laisvai prieinamas Susisiekimo ministerijos interneto puslapyje.

Uosto direkcijai nurodyta iki 2023 m. vidurio sutvarkyti dokumentus ir atsisakyti tų žemės sklypų, kurių ji neplanuoja naudoti uosto veiklai kaip rezervinių.

Kritika dėl rezervinių teritorijų

Sutapimas ar ne, kad Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių gatvių ir Kuršių marių rajono žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesas pradėtas po to, kai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sulaukė kritikos iš Valstybės kontrolės dėl uosto rezervinių teritorijų naudojimo.

Šiemet liepos 28 d. buvo paskelbta valstybinio audito ataskaita apie Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūros valdymą.

Klaipėdos uoste, kur dažnai kalbama, kad trūksta rezervinių plotų, jų šiuo metu yra numatyta 353 ha. Iš jų Uosto direkcija 19,7 ha rezervinių teritorijų neplanuoja naudoti. Dėl 262 ha rezervinės teritorijos naudojimo dar nėra priimti sprendimai.

Auditoriai pastebėjo, kad tokiu atveju teritorijos, kurių neplanuojama naudoti, turi būti išbrauktos iš rezervo. Kai tai nedaroma, tos žemės naudotojams yra trukdoma disponuoti turtu be apribojimų. Valstybės auditoriai surado 3,7 ha sklypą, kuris, žinant, kad nebus naudojamas uosto plėtrai, "marinuojamas" jau daugiau nei 10 metų, nuo 2011-ųjų.

Uosto direkcijai nurodyta iki 2023 m. vidurio sutvarkyti dokumentus ir atsisakyti tų žemės sklypų, kurių ji neplanuoja naudoti uosto veiklai kaip rezervinių.

Rezerviniai žemės sklypai, kurie ateityje bus reikalingi, turi būti įvertinami, atliekami jų kadastriniai matavimai ir jie turi būti įregistruojami Nekilnojamojo turto registre. Iki šiol procesas vyko lėtai, nes procedūros brangios. Atskirais atvejais būdavo laukiama to laiko, kada rezervinio sklypo garantuotai prireiks pagal vykdoma uosto plėtrą.