Minint Baltų vienybės dieną Klaipėdoje pirmą kartą pristatyta Baltijos vėliava, tapusi tautų kaimynių bendrumo simboliu.
Šeštadienį Klaipėdos piliavietėje penktą kartą pažymėta Baltų vienybės diena. Tai proga dar kartą susitikti su broliškos latvių tautos žmonėmis. Tądien pabūti kartu su klaipėdiečiais atvyko rygiečiai bei Liepojos krašto žmonės. Latviai atvažiavo pasipuošę tautiniais drabužiais, su rudeninių gėlių puokštėmis rankose.
Nuo piliavietės pylimo sklido Vytauto Didžiojo gimnazijos tautinės muzikos ir šokių ansamblio "Žemaitukas" daudyčių, skudučių, ragelių, kanklių garsai. Dainavo šeši latvių liaudiškos muzikos bei folkloro ansambliai.
Negausus klaipėdiečių būrys apžiūrėjo iš Rucavos atvykusią Arnoldo Aigaro fotografijų parodą, gėrėjosi jo žmonos Sandros vadovaujamų tautodailininkių numegztomis įmantriaraštėmis pirštinėmis. Rucaviškiai atsivežė ir pačių keptos duonos bei šių metų medaus.
Piliavietėje tądien plevėsavo ne tik Lietuvos ir Latvijos vėliavos, bet ir Antrojo pasaulinio karo metais sukurta Baltijos tautų vienybę simbolizuojanti trispalvė. Viršutinė balta spalva paimta iš Estijos valstybinės vėliavos, vidurinioji - raudona - iš latvių, apatinė - geltona - lietuviškos trispalvės indėlis.
Šią vėliavą kaip kaimyninių tautų brolybės ir vienybės simbolį naudoja tautinės bendrijos švenčių ir kitokių susibuvimų metu.
Simbolis: pirmą kartą Lietuvoje šalia mūsų trispalvės ir Latvijos vėliavų suplevėsavo ir Baltų vėliava. Klaipėdiečių "Žemaitukas" ir Liepojos rajono Otankų ansambliai atskleidė broliškų tautų panašumus bei skirtumus.
Brolybė: rygiečio Rimanto Jansono vadovaujama folkloro grupė "Silavoti" sužavėjo klaipėdiečius ne tik išskirtiniais drabužiais, bet ir dainomis.
Gotfrido Tapino nuotr.
Naujausi komentarai