Vokietijos dienraštis „Tagesspiegel“ skelbė, kad birželio pabaigoje iš Lenkijos į Klaipėdą per Baltiją plaukusią vokiečių buriuotojų porą prie Rusijos ekonominės zonos kone pusvalandį sekė povandeninis laivas be jokių identifikacijos ženklų.

Su juo esą nepavyko užmegzti ryšio. Toliau jūroje buvo matyti kitų karinių laivų. Lietuvos buriuotojai nesistebi, kad taip buvo gąsdinami vokiečiai.

„Nieko čia keisto. Rusai dabar pas save pratybas skelbia Kaliningrado dalyje – pirmadienį pradeda, sekmadienį baigia, vėl pirmadienį pradeda. Ištisinės. Pratybų zona praktiškai apima jų visą ekonominę zoną“, – teigė burlaivio „Brabander“ kapitonas Ričardas Ramanauskas.

LNK stop kadras

Vokiečiai praneša ir apie nemenkus GPS trikdžius Baltijos jūroje.

„Jie pasitaiko Klaipėdos uoste, tik išplaukus pro vartus ir netgi, kiek su kolegom kalbėjomės, grįžo jachta iš Švedijos ir 20 jūrmylių nuo Gotlando jau prasidėjo trikdžiai. Klaipėda ieškojo“, – pasakojo R. Ramanauskas.

Buriuotojai sako niekada nesitikėję, kad teks grįžti prie tradicinės navigacijos.

„Reikia prisiminti tuos laikus, kai pradėjau buriuoti – jokio GPS pasaulyje nebuvo. Buvo popieriniai jūrlapiai, kompasas, pelengatoriai. Paišai kursą pieštuku, liniuotės pagalba“, – prisiminė burlaivio „Brabander“ kapitonas.

Ričardas Ramanauskas / LNK stop kadras

Tad dabar, anot buriuotojų, vėl tenka braižyti popierinius jūrlapius plaukiant Baltija.

„Turime kryptį, ją nusibrėžiame pagal magnetinį kampą, kokį išmatavome. Turime kitą švyturį, nusibrėžiame kitą liniją ir toje linijoje yra mūsų taškas. Čia yra senoji navigacija. Galvojome, kad niekada jos nereikės“, – aiškino burlaivio „Brabander“ vyriausiasis kapitono padėjėjas Gintautas Minelga.

Buriuotojai pastebi, kad kartais jūroje talkina ir telefonai.  

„Kaip bebūtų keista, mus kelis kartus išgelbėjo telefonai. Jie dirba nuo kranto stočių, atplaukiant pakrante jau galima gauti koordinates. Įvairiai sukamės iš padėties“, – kalbėjo buriuotojas.

Grįžti prie tradicinės navigacijos patariama ir kitų šalių jūrininkams. Buriuotojai pastebi, kad šią vasarą jachtų jūroje mažiau ir į Klaipėdą užsieniečių laivai rečiau užsuka. Šią vasarą jų sulaukta vos 30-ties.

„Praeitais metais turėjome apie 160 burinių jachtų, pramoginių laivų, užsienio turistų. Šiemet tendencija mažesnė, gal prastesnės oro sąlygos, saulė nelepina“, – akcentavo Klaipėdos pilies uosto direktorius Alvydas Šilys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pilies uosto vadovas tvirtina, kad užsieniečiai bėdomis jūroje, bent jau jiems, nesiskundžia. Matyt, irgi prisitaikė.  

„Dėl Rusijos ekonominėje zonoje vykdomų pratybų gal mažiau atplaukia laivų iš užsienio – mažiau jachtų iš Vokietijos ir Skandinavijos. Jie turi daryti didelį lanką. Be abejo, girdimi gąsdinimai, tad mažiau jų atplaukia į Lietuvos uostus. Labiau jie renkasi Latviją ar Estiją“, – teigė A. Gerasimavičius.

Kelias į Klaipėdos uostą bent jau vokiečiams ar lenkams, anot buriuotojų, dabar ilgesnis. Tenka daryti vos ne 50 jūrmylių arba kone 100 kilometrų lanką.