Beprotiškiausių jūrinių sumanymų rašytojas | kl.lt

BEPROTIŠKIAUSIŲ JŪRINIŲ SUMANYMŲ RAŠYTOJAS

Jacko Londonas, jau tapęs pasaulio garsenybe ir geriausiai apmokamu rašytoju, staiga nutarė viską mesti ir leistis aplink pasaulį.

Paplūdimyje sumanytas nuotykis

1900 m. vasarą Glen Eleno paplūdimyje Kalifornijoje J.Londonas (1876–1916) skaitė neseniai išleistą Joshua'o Slocumo knygą „Vienas burlaiviu aplink pasaulį“. Joje jūrų kapitonas aprašė nuotykius keliaujant 11 m ilgio laiveliu. Pasakojimas rašytoją taip sužavėjo, jog jis juokaudamas pasakė, kad irgi nepabūgtų plaukti aplink pasaulį maža jachta. Po kurio laiko J.Londonas paskelbė ilgam išplaukiantis į Ramiojo vandenyno Pietų jūras. Neva, jam nusibodo miestų šurmulys ir minios keliaklupsčiaujančių gerbėjų, puldinėjimai iš visų kampų dėl antrųjų vedybų skubotumo ir kairuoliškų pažiūrų.

Tokią versiją apie garsaus tėvynainio sprendimą leistis į pavojingą žygį jūromis pateikia amerikiečių rašytojas Irvingas Stone'as knygoje „Džekas Londonas, raitas jūreivis“. Sprendimas buvo drąsus. XX a. pradžioje buriavimas nedidele jachta vandenyno platybėse laikytas labai pavojingu. Paplūdimyje buvo sumanytas nuotykis, prieš kurį turėjo nublankti visi kiti J.Londono audringo gyvenimo nutikimai. Tai buvo jo slapčiausia svajonė, įkvėpta romantinių Stivensono ir Melvilio kūrinių.

Kūrinys: Lietuvoje išleistos J.Londono knygos „Jūrų vilkas“ viršelis. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Ir piratas, ir jų gaudytojas

J.Londonas gimė San Francisko mieste. Anksti pradėjo dirbti. Pardavinėjo laikraščius ir po 10 val. per dieną plušėdavo konservų fabrike. Norėdamas nors trumpam atitrūkti nuo darbo, trylikametis susitaupė du dolerius ir nusipirko seną valtį. Sekmadienio popietėmis plaukiojo po San Francisko įlanką. Čia susipažino su austrių piratais. Tai buvo šutvė avantiūristų. Jie „švarindavo“ privačias austrių gaudykles. Laimikį pardavinėdavo Oklando prieplaukoje. Už vienos nakties grobį buvo galima gauti net 25 dolerius. Turint savo laivą, buvo galima uždirbti ir daugiau.

Pasiskolinęs iš auklės pinigų, J.Londonas nusipirko 4 m ilgio šliupą. Po kelių savaičių penkiolikmetis paauglys tapo vienu drąsiausių austrių piratų.

Kartą muitinės valdininkas pasiūlė jam mesti austrių pirato gyvenimą ir tapti žūklės patrulio sargybiniu. Tuo metu San Francisko įlankoje knibždėjo kinų – krevečių gaudytojų ir graikų – lašišų vagių. Žūklės sargybiniu jis dirbo beveik metus, nuolat dalyvavo drąsos reikalaujančiuose žygiuose.

Banginių medžioklėje

Norėdamas tapti tolimųjų vandenų jūreiviu, J.Londonas pasirinko romantiškiausią laivą San Francisko uoste – trijų stiebų banginių medžioklės škuną „Sophie Sutherland“.

Nors jis niekada nebuvo nuplaukęs toliau Auksinių Vartų San Francisko įlankoje, 1893 m. sausio 12 d., per 17-ąjį gimtadienį, užsirašė į šį laivą pirmos klasės jūreiviu. Dalis įgulos narių piktinosi, kad pienburnis priimtas į laivą kaip lygus su jais.

Svajonė: J.Londonas (kairėje) prie statomo laivo „Snark“ 1906 m. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Trečią kelionės dieną „Sophie Sutherland“ pateko į stiprią audrą. Iš pradžių kapitonas abejojo, ar septyniolikmetis vaikinas išlaikys laivo kursą per audrą. Keletą minučių pastovėjęs šalia, škiperis linktelėjo galvą ir nusileido žemyn vakarieniauti.

Septynis mėnesius laivas plaukiojo paskui ruonių bandas nuo atokių Japonijos salų iki Sibiro. Jaunuolis turėjo irkluoti valtis su ruonių medžiotojais, gabenti į laivą užmuštus gyvūnus, kaip ir kiti peiliu lupo ruonių kailius. Tai buvo žiaurus darbas. Prisimindamas ruonių medžioklę, J.Londonas parašė populiarų nuotykių romaną „Jūrų vilkas“. Lietuvių kalba išėjo net keli jo leidimai.

Svajonių laivas

Grįžęs į Oklandą, jis dalyvavo literatūriniame konkurse. Už apsakymą „Taifūnas prie Japonijos krantų“ gavo premiją. Tai paskatino J.Londoną rimtai imtis kūrybos, nors visada jautė jūros šauksmą. Paplūdimyje užgimusi mintis 1906 m. jau buvo pakankamai subrendusi naujam susitikimui su jūra.

Tuo metu J.Londonas, kaip rašytojas, jau buvo populiarus. Per 6 metus jis išleido 16 knygų. „Protėvių šauksmas“ ir „Jūrų vilkas“ užtikrino jam brandaus rašytojo reputaciją. Tada ir pradėjo statyti svajonių laivą. Juo planavo atlikti 7 metus truksiančią kelionę aplink pasaulį.

Sumanymui prireikė daug jėgų ir pinigų. Rašytojas pyškindavo apsakymus, straipsnius ir apybraižas – bet ką, kad tik uždirbtų šimtus dolerių, kuriuos rijo laivo statyba. 16 m ilgio 2 stiebų kečą su pagalbiniu 70 AG benzino varikliu jis pavadino „Snark“ pagal Leviso Carrollo poemoje „Snarko medžioklė“ pavaizduotą fantastinį gyvūną. 

Prisiminimas: atvirukas su „Snark“ nuotrauka. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Suplojęs apie 30 tūkst. dolerių (pagal dabartinį kursą apie 750 tūkst.), rašytojas gavo laivą su neveikiančiu varikliu, vandenį praleidžiančiu korpusu, nesandariais benzino bakais. Daugelis manė, kad plaukti juo tolygu savižudybei.

1907 m. balandžio 23 d., vienų išjuoktas, kitų apraudotas, jis pakėlė inkarą ir „Snark“, kirtęs San Francisko įlanką, išplaukė į Ramųjį vandenyną.

Nuostabi „Snark“ kelionė

Į kelionę J.Londonas išvyko su penkių žmonių įgula. Jį lydėjo žavi jauna moteris Čarmiana Kittredge, neseniai tapusi jo antrąja žmona. Jos dėdė 60 m. Raskas Eimsas tapo „Snark“ kapitonu. Inžinerijos studentui Herbertui Štolcui patikėtos mechaniko pareigos. Martinas Džonsonas, kuris, kaip ir šimtai kitų, užvertė J.Londoną laiškais su prašymu prisijungti prie kelionės, buvo paskirtas virėju. Juos aptarnauti turėjo „kajutės berniukas“ Točigis.

Po kelių dienų vandenyne paaiškėjo, kad kapitonas neišmano navigacijos ir nesugeba nustatyti kurso. Jis buvo tik kelto, plaukiojusio po San Francisko įlanką, kapitonas ir niekada nesilankė jūroje. Jam vadovaujant kiauras kaip rėtis „Snark“ pasiklydo vandenyne. J.Londonas susirado navigacijos knygas ir per kelias dienas išmoko, kaip nustatyti apytikslę laivo buvimo vietą.

Po 27 d. plaukimo pasirodė ilgai laukta žemė. Paaiškėjo, kad „Snark“ ne tik nepatikima, bet ir pavojinga. Atvykus į Oahu miestą Havajuose, savininkas atleido R.Eimsą ir H.Štolcą. Vienintelis komandos narys, pasirodęs vertas pagarbos, buvo M.Džonsonas. Iš virėjo jis tapo mechaniku, tikru „Snark“ lobiu. Čarmiana taip pat įrodė gerąsias savybes: visada pasiruošusi mirti, bet nepasiduoti.

Po nedidelio remonto „Snark“ vėl pakėlė bures. Per dvejus metus J.Londonas su svajonių laivu aplankė Markizo salas, Taičio,  Boros Boros, Fidžio, Samoa, Saliamono ir kitas salas. Plaukdamas su labiau patyrusia įgula, jis galėjo atviroje jūroje kiekvieną dieną parašyti po tūkstantį žodžių. Burlaivyje „Snark“ buvo baigti reikšmingiausi jo darbai – romanai „Geležinis kulnas“ ir „Martinas Idenas“.

Pasibaigus kelionei, „Snark“ buvo parduotas Sidnėjuje. Jo galutinis likimas nežinomas. J.Londonas nenustojo keliauti. Per trumpą keturiasdešimties metų gyvenimą jis, daugiausia jūromis, apkeliavo beveik visą pasaulį.

Rašyti komentarą
Komentarai (3)

E.

Keista, kad wikipedijoje lietuviškai taip skurdžiai apie šį nežemiško talento rašytoją parašyta. Puikus rašinys "Klaipėdoje". Liuks.

Pastabėlė

Dar nuo tarpukario laikų Jack London lietuviškuose leidiniuose buvo rašomas kaip Džekas Londonas. Dabartiniai redaktoriai laikosi kitokių rašybos principų. Prie ko čia straipsnio autorius?

Tai

Ir Lenonas pagal šį žurnalistą, turėjo vadintis Jacko.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS