Aukštesnė energinė klasė – didesnė nauda

Kaip aiškina Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas, pastatai suvartoja daug energijos – Europos Sąjungoje tai sudaro net 40 proc., o juos eksploatuojant išskiriama net 36 proc. CO2 emisijų. Lietuva, kaip ir kitos pažangios valstybės, yra įsipareigojusi šiuos skaičius mažinti.

„Tūkstančiai Lietuvoje jau modernizuotų daugiabučių namų ne tik sumažino pastatų energijos suvartojimą, bet kartu prisidėjo prie klimato kaitos mažinimo. Pažymėtina, kad pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų modernizavimo programą atnaujinti pastatai turi potencialą tapti itin efektyvūs – kai kuriais atvejais net artėti prie beveik nulinio energijos vartojimo ar tapti beveik neutralūs CO2 atžvilgiu“, – sakė E. Petrauskas.

Kuo aukštesnė energinė klasė pasiekiama po renovacijos, tuo daugiau valstybė padengia investicijų kaštų. Tai motyvuoja gyventojus neapsiriboti tik baziniais sprendimais, o rinktis pažangias, aplinkai draugiškas technologijas.

Pirmieji pavyzdžiai – rezultatai sklaido abejones

Pasak Lietuvos saulės energetikos asociacijos eksperto Vito Mačiulio, daugelis individualių namų savininkų jau pasinaudojo saulės elektrinėmis ar geoterminiu šildymu ir džiaugiasi gerokai mažesnėmis išlaidomis. Daugiabučių gyventojai vis dar vertina tokius sprendimus atsargiai, nors jau yra puikių pavyzdžių.

„Pavyzdžiui, Telšių rajone, Varniuose prieš 3 metus renovacijos metu modernizuotas tipinis 20-ies butų namas, kuriame ant stogo yra įrengta saulės elektrinė, o šalia namo – du geoterminiai šilumos siurbliai. Gyventojai negali atsidžiaugti, kad per mėnesį už šilumą moka kelis arba ne daugiau keliolikos eurų net ir šaltą žiemą“, – pasakojo V. Mačiulis.

Dar vienas sėkmingas sprendimas įgyvendintas Vilniaus rajone, Avižieniuose, „Metų renovacijos projekto 2025“ laimėtojams priklausančiame daugiabutyje. Anksčiau gyventojai šildėsi elektra, tačiau dabar, įdiegus saulės elektrinę ir geoterminį šildymą, sąskaitos sumažėjo bent tris kartus. CO2 emisijos nuo 271,65 tonos sumažėjo iki 19,69 tonos per metus.

Reikia įvertinti, ar atitinka svarbias sąlygas

V. Mačiulis pabrėžė, kad atsinaujinančių šaltinių diegimas gali būti ekonomiškai naudingas tik tuo atveju, jei atitinkamos svarbios sąlygos. Viena jų – galiojanti gaminančių vartotojų sistema, leidžianti pagamintą saulės energiją kaupti tinkluose ir naudoti tada, kai jos reikia.

Kita būtina sąlyga – galimybė naudotis sklypu šalia pastato geoterminiams gręžiniams įrengti. Jei tokių galimybių nėra, gyventojai gali rinktis oras–vanduo šilumos siurblį. Jis efektyvus, tačiau yra triukšmingesnis ir reikalauja šiek tiek daugiau elektros energijos.

„Ryžtingesniems gyventojams renovuojant daugiabutį įrengta saulės elektrinė ir šilumos siurblys suteikia daug ekonominių privilegijų bei pasitenkinimą, kai kurių namų praktika tai jau parodė. Toks namas tampa nebepriklausomas nuo dujų ar medžio granulių kainų svyravimų, saulės energijos kiekis einant metams beveik nekinta, o žemė kelių metrų gylyje visada šilta, taigi energijos niekada nepritrūks. Galiausiai pasitenkinimą suteikia ir žinia, kad prisidedama prie mūsų planetos išsaugojimo“, – teigė V. Mačiulis.

Kvietimas gauti paramą daugiabučių renovacijai galioja iki 2025 m. spalio 1 d. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.