Dėl būsimo mokesčio – naujos įtampos

Grūdų krova mažėja

Pernai, baigiantis metams, Klaipėdos jūrų uosto direkcijai pasidžiaugus augančia krova, greitai sulaukta nevienareikšmiškos uosto įmonių atstovų reakcijos.

Tuomet Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus kalbėjo, kad oficialiai pateikiami skaičiai tik atrodo optimistiškai.

„Mano žodžiai tuo metu buvo teisingi. Šių metų pirmų keturių mėnesių skaičiai dar yra pozityvūs, bet, žvelgiant į priekį, matome, kad tų konteinerių, kurie turėjo augimo tendenciją, augimas yra prislopęs. Labai tikimės, kad čia situacija susibalansuos, tačiau, kalbant apie žemės ūkio produktų krovą, pozityvo nėra. Paaiškinimas gana paprastas – grūdų kainos nekilo, o pervežimo kainos laivais augo dėl naftos rinkos pokyčių. Taigi grūdininkai stebi, kas bus toliau, todėl grūdų krova mažėja“, – kalbėjo L. Rimkus.

Laimonas Rimkus / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Užsigulėjo senas derlius

Prieš pat naujuosius metus buvo kalbama, jog grūdų pardavėjai rinksis Rygos uostą dėl išaugusių geležinkelių paslaugų tarifų.

Uostininkai tuomet neabejojo, kad šių metų sausį padidinus „Lietuvos geležinkelių“ paslaugų tarifus, grūdų pardavėjai pasirinks ne Klaipėdą, o Rygos uostą.

Esą jau pernai lietuvių kompanijos buvo kviečiamos investuoti į Rygos uostą ir ten jų jau buvo nemažai, buvo kuriami nauji terminalai lengvatinėmis sąlygomis.

„Niekam ne paslaptis, kad ta nauja kryptis yra Ryga. Yra 1 mln. tonų žemės ūkio produkcijos, kuri jau didele dalimi važiuoja į Rygos uostą ir, mūsų žiniomis, kitais metais šis kiekis gali pasiekti iki 2,5 mln. tonų. Rygos uostas, kuris patyrė išties dideles netektis, suspendavo kai kurių mokesčių kėlimą. Tai yra valstybės sprendimas“, – anksčiau „Klaipėdos“ žurnalistams teigė L. Rimkus.

Dienraščio žiniomis, likus pusantro mėnesio iki naujo derliaus srauto, Klaipėdos uoste pernykščiais grūdais užpildytos kone visos saugyklos.

Remiantis Bankininkystės informacinių sistemų informacija, apie 800 tūkst. tonų senojo grūdų derliaus vis dar yra Lietuvoje: dalis jo – pas ūkininkus, dalis – perdirbėjų aruoduose, dalis – jūrų uosto sandėliuose.

Tas skaičius yra gana didelis, o iki naujo derliaus liko laukti labai nedaug – iki liepos pabaigos.

Todėl grūdų pardavėjai turi priimti nelengvą sprendimą, ar parduoti pernykščius grūdus esamomis kainomis, atsižvelgiant, kad jų pervežimas pabrango.

Ryšys su vietos pramone

Kalbėdamas apie trąšų sektoriaus krovą, L. Rimkus pabrėžė, kad jų yra užsivežta, tačiau trąšų poreikį parodys būsimas tręšimo sezonas.

Esą nėra jokios tikimybės, kad į uostą bus atgabenti dideli lietuviškų trąšų kiekiai arba jų atsivežta iš kitur.

Kalbant apie medienos krovinius, L. Rimkus akcentavo, kad buvo gana šalta žiema ir atsiradę nauji šios rinkos žaidėjai Lenkijoje ir pačioje Lietuvoje sunaudojo tą medienos kiekį, kuris būdavo eksportuojamas.

„Pozityvius krovos skaičius vis dar palaiko dujų, naftos ir ro-ro kroviniai, kurie auga Skandinavų bei Vokietijos kryptimis, čia krovos augimas yra 2–3 proc. Bet pagrindinis krovos faktorius yra Lietuvos pramonė, tačiau kol kas nėra ženklų, kad būtų pagyvėjusi prekyba. O Lietuvos pramonė Klaipėdos uostui duoda apie 70 proc. visos krovos“, – teigė L. Rimkus.

Dėl to mes ir diskutuojame, nes prieš bet kokias mokestines permainas turi būti atliktas išankstinis poveikio vertinimas.

Fiksavo krovinių mažėjimą

„Lietuvos geležinkelių“ grupės krovinių gabenimo bendrovė „LTG Cargo“ nuo šių metų pradžios padidino paslaugų įkainius 10–30 proc., o kai kurių jų sudėtinių dalių – iki 57 proc.

Jau pernai uosto krovos įmonių vadovai prognozavo, kad dėl to nukentės ne tik uosto įmonės, bet ir visas transporto bei logistikos sektorius.

„Tas nevaldomas kainų kėlimas labai neigiamai atsilieps visam Lietuvos pramonės kompleksui, o mes matome, kad yra rizika netekti krovinių“, – tvirtino L. Rimkus.

Pasak uostininkų, „Lietuvos geležinkelių“ pervežimo tarifai yra du kartus aukštesni nei pervežimo kaina Europoje.

„Geležinkelių tarifų klausimas labai svarbus, jis išlieka pačių aukščiausių aktualijų reitingo viršūnėje. „Lietuvos geležinkelių“ atstovai su mumis kalbasi apie tai, Susisiekimo ministerija kalbasi. Iš paties ministro išgirdome pozityvias nuostatas dėl kainodaros peržiūrėjimo, kad Lietuvos pramonė turėtų patį geriausią paslaugų prieinamumą pačiomis geriausiomis Klaipėdos uoste sąlygomis“, – pabrėžė L. Rimkus.

Dienraščio duomenimis, „Lietuvos geležinkeliai“ per metus fiksavo 10–12 proc. krovinių sumažėjimą į Klaipėdos uostą.

Ar to priežastis yra tik geležinkelio paslaugų tarifų pabrangimas, ar yra kitos rinkos sąlygos, esą reikia išsamesnio tyrimo.

Gamintojai ieško alternatyvų

L. Rimkus svarstė, kodėl iki šiol geležinkelių paslaugų įkainiai nesugrąžinti į 2025 m. lygį.

„Galimas dalykas, kad tai susiję su vadinamuoju e. tollingu arba elektroniniu kelių mokesčiu, kuris kai kurių produktų pervežimo kainą gali paveikti iki papildomų 4 eurų už vieną toną, pervežant per Lietuvą į Klaipėdos jūrų uostą. Pramonininkams yra žinoma, kad pabrangimas gali turėti poveikį jų veiklai, manau, kad kiekvienas bando ieškoti patogiausių kelių savo produkcijai išgabenti. Vienas tų kelių yra nenaudingas Klaipėdos uostui, nes gali būti pasirinkti Latvijos uostai“, – atkreipė dėmesį L. Rimkus.

Uostininkai pastebėjo gamintojų suaktyvėjimą, ieškant alternatyvių maršrutų, kuriais būtų galima gabenti iš Lietuvos lietuvišką produkciją sunkvežimiais į Rygos arba Liepojos uostus.

„Ir tai labiausiai ryšku žemdirbystės regione netoli Lietuvos ir Latvijos sienos, apimančiame Joniškį, Šiaulius, Mažeikius, nes kai kuriems jų atvykti iki Rygos yra du kartus arčiau nei iki Klaipėdos. Manau, verslai tikrai ieškos alternatyvų, todėl būtinas susitarimas Lietuvos transporto sistemoje, kaip padaryti palankius tarifus, kad gamintojai būtų suinteresuoti naudotis Lietuvos transporto infrastruktūra per Klaipėdos jūrų uostą“, – teigė L. Rimkus.

Degalų sunaudoja mažiau

L. Rimkus atkreipė dėmesį, kad Lietuvos geležinkeliai ir visa Lietuva nukentėjo, netekus tranzitinių krovinių, jų pervežimo kiekiai krito kelis kartus, o infrastruktūros išlaikymo išlaidos išliko tokios pat didelės.

„Todėl ir šiuo atveju turime surasti patį geriausią sprendimą. Juolab nuo ateinančių metų Lietuvoje planuojama įvesti e. tollingą (naujas kelių mokestis – A. D.). Beje, Latvijoje tokio dydžio e. tollingo nebus, Lenkijoje ši rinkliava veikia, bet ji yra mažesnė, nei planuojama Lietuvoje. Todėl reikia labai gerai viską įvertinti. Jei tik gamintojai pajus, kad kitur išlaidos gali būti mažesnės, tikrai pasinaudos tomis galimybėmis ir dėl to nukentės visa transporto sistema – „Lietuvos geležinkeliai“ ir Lietuvos vežėjai, uosto įmonės neteks krovinių, uosto direkcija – rinkliavų“, – teigė L. Rimkus.

Asociacijos vadovas pridūrė, kad bus mažiau sunaudojama degalų, dėl to mažiau surenkama akcizo mokesčio.

„Tai paliestų labai didelę vertės grandinę, kurią, labai tikiuosi, Susisiekimo ministerijos specialistai išanalizuos ir priims pačius tinkamiausius sprendimus, pasitarę su verslu“, – vylėsi L. Rimkus.

Dienraščio žiniomis, jau dabar akcizo už sunaudotus degalus surenkama mažiau, nes degalų sunaudojama mažiau, neretai jie prisipilami kaimyninėse valstybėse.

O pagrindinis mokestis keliams išlaikyti yra būtent degalų akcizas.

Būtinas poveikio vertinimas

Neatmestina, kad e. tollingo įvedimu yra bandoma kompensuoti „Lietuvos geležinkelių“ praradimus, kuriuos bendrovė patyrė pakėlusi paslaugų tarifus.

Todėl verslininkai tikisi, kad mokesčių sistema bus subalansuota, nes prarastus krovinius privilioti atgal į Klaipėdos uostą bus labai sudėtinga.

Esą bet kokį mokesčių pakeitimą, jei jis yra drastiškai didelis, verslai įsimena negatyviai.

Dienraščio žiniomis, neaišku, ar yra paskaičiuota, kiek lėšų netektų uosto krovos kompanijos, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Lietuvos biudžetas dėl nesurinktų mokesčių, jei dalis krovinių nutekės, pavyzdžiui, į Latvijos arba Lenkijos uostus.

„Dėl to mes ir diskutuojame, nes prieš bet kokias mokestines permainas turi būti atliktas išankstinis poveikio vertinimas. Tai yra klausimai, kurie šiuo metu yra ypač aktualūs. Todėl reikalingas tiek verslo, tiek asocijuotų struktūrų įsitraukimas šiais klausimais kalbant su Susisiekimo ministerija, su Vyriausybe ir turi būti rastas optimaliausias sprendimas. Suprantame, kad lėšos ir keliams, ir geležinkeliams išlaikyti yra reikalingos, verslas sutinka solidarizuotis, bet turi būti išlaikyta konkurencija, vengiama diskriminacijos ir turi būti aiškumas“, – akcentavo uosto krovos kompanijoms atstovaujantis L. Rimkus.

Verslui nesukels šoko?

Kaip pranešė BNS, Susisiekimo ministerijos atstovai šią savaitę informavo, kad gerokai mažesnę sunkiojo transporto elektroninę kelių rinkliavą, vadinamąjį e. tollingą, kitąmet turėtų mokėti žemės ūkio mašinos ir kitas transportas, netaršūs vilkikai.

„Išskyrėme mažinimo koeficientus dviem sritims – atsižvelgiant į žemės ūkio sektoriaus svarbą, rinkliava žemės ūkio transporto priemonėms bus su 50 proc. nuolaida. Siekiant skatinti mažiau taršaus transporto priemonių naudojimą, mažesnė kelių rinkliava bus taikoma transporto priemonėms, varomoms elektra, vandeniliu ir biometanu“, – teigė susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė.

Tokioms e. rinkliavos lengvatoms ir koeficientams dar turės pritarti Seimas.

D. Sujetaitės teigimu, nuo 2027-ųjų pradėsianti veikti e. rinkliava bus konkurencinga.

„Skaičiavimai atlikti ir tikrai rinkliavos dydis bus konkurencingas, lyginant su kitomis ES šalimis. Tikrai mažesni nei Lenkijoje ir panašiai. Matome, kad perėjimas prie naujos sistemos neturėtų sukelti kažkokio šoko verslui“, – kalbėjo viceministrė.