Skausmas ir negalėjimas dėvėti įprastos bei patinkančios avalynės – dažniausiai šios priežastys paskatina kreiptis į gydytoją ortopedą-traumatologą dėl deformuotos pėdos. Kaip pastebi medicinos centro „NORTHWAY“ Klaipėdoje gydytojas ortopedas-traumatologas Marijus Žvikas, operacija ne tik išvaduoja nuo skausmo, bet ir pagerina estetinį aspektą.

Priežasčių – ne viena

Hallux valgus deformacija – tokį terminą yra tekę girdėti ne vienam, susidūrusiam su iššokusiais kojų didžiųjų pirštų kauliukais. Taip vadinama pėdos deformacija, kai pirmasis padikaulis krypsta į vidinę, o nykštys – į išorinę pėdos pusę.

Medicinos centro „NORTH-WAY“ Klaipėdoje gydytojas ortopedas-traumatologas M. Žvikas paaiškino, kad pėdos deformacija atsiranda dėl daugelio veiksnių: genetikos, nutukimo, plokščiapėdystės, padidėjusio raiščių laisvumo, sąnarių judrumo, jungiamojo audinio sutrikimų. Tam įtakos gali turėti podagrinis artritas, psoriazinis artritas, reumatoidinis artritas.

Po maždaug valandą trunkančios operacijos pacientas vėliau gali džiaugtis gražia pėda be skausmo.

„Kalbant apie avalynę, studijos rodo, kad aukštakulniai ir siaura avalynė gali skatinti deformacijos pro-gresavimą, o ne būti pradine deformacijos priežastimi“, – pridūrė M. Žvikas, taip paneigdamas paplitusį stereo-tipą apie aukštakulnių žalą.

Kenčia ne tik moterys

Nors vyrauja nuomonė, kad pėdos deformacija būdinga tik moterims, ortopedas-traumatologas patikino, kad su šia problema susiduria abiejų lyčių atstovai, tik moterys – dešimt kartų dažniau negu vyrai.

Į gydytoją traumatologą-ortopedą dėl deformuoto pėdos kauliuko kreipiasi įvairaus amžiaus pacientai, tačiau dažniausiai taip nutinka nuo 30 iki 65 metų amžiaus. Hallux valgus deformacijos paplitimas tarp moterų ir vyrų nuo 18 iki 65 metų yra 23 proc., vyresnių kaip 65 metai – 36 proc., o tarp įvairaus amžiaus moterų – 30 proc.

Gali deformuotis abi pėdos

Pasak M. Žviko, pėdos deformacija gali būti tiek vienoje pėdoje, tiek abiejose. Didėjant deformacijai platėja pėda, vidinėje pėdos pusėje susidaro nuospaudos, atsiranda skausmas, tampa sunku prisitaikyti avalynę. Skausmas ir negalėjimas dėvėti įprastos, žmogui patinkančios avalynės – dėl šių priežasčių dažniausiai pacientai ir kreipiasi į gydytoją.

Gydytojas ortopedas-traumatologas Marijus Žvikas.

„Jeigu deformuotos abi pėdos, galima operuoti abi iš karto arba po vieną pėdą. Mano manymu, geriau atlikti vienos pėdos operaciją, o praėjus 2–3 mėnesiams po pirmos operacijos ir visiškai atsistačius, galima atlikti ir kitos pėdos operaciją. Operuojant abi pėdas iš karto, organizmas patiria dvigubai didesnį stresą, jeigu operacija atliekama bendrinėje nejautroje – dvigubai ilgėja anestezijos laikas, pacientui neretai tampa sunkiau „išgyven-ti“ pooperacinį laikotarpį“, – argumentavo specialistas.

Metodą parenka gydytojas

Pagrindinis gydymo metodas yra operacinis. „Kokio tipo operacija bus atliekama, priklauso nuo deformacijos laipsnio, apžiūrėjus pacientą ir įvertinus rentgenogramas. Operacijos metu, gydant įprastas deformacijas,

pašalinamos kaulinės išaugos, įpjaunamas I padikaulis, kuris pastumiamas į pėdos išorinę dalį II padikaulio link. Dažniausiai atliekama fiksacija vienu arba dviem sraigtais. Svarbi ir minkštųjų audinių korekcija. Šios operacijos atliekamos taikant spinalinę, laidinę arba bendrinę nejautrą“, – apie operacijos pobūdį paaiškino gydytojas.

Pasak M. Žviko, fiksacija sraig- tais užtikrina stabilią kaulo fiksaciją po korekcijos ir gerus pooperacinius rezultatus. Pasaulyje pėdos deformacijai koreguoti naudojamos ir specialios plokštelės, tačiau tai brangesnis fiksacijos metodas, o atliktos studijos rodo, jog rezultatai nesiskiria.

Ar sraigtai lieka visam laikui? „Taip, jeigu nėra pooperacinių komplikacijų ir naudojami šiuolaikiški ir tinkamo ilgio parinkti sraigtai, kurių galvutės įsukamos į kaulo vidų“, – patvirtino ortopedas-traumatologas.

Gydytojas iš operuojamų pacientų dažnai sulaukia klausimų, ar sraigtai netrukdys skrendant lėktuvu, ar ne-reaguos detektoriai oro uoste. M. Žvikas patikino, kad sraigtai skrendant netrukdys, bet patikros detektoriai gali sureaguoti, nors tai pasitaiko retai, su savimi ar telefone patariama turėti medicininį dokumentą, patvirtinantį apie atliktą operaciją.

Pamiršta ne tik skausmą

Po operacijos pacientas tos pačios dienos vakarą arba kitos dienos rytą išleidžiamas namo. Jam pritaikomas specialus įtvaras – batas, su kuriuo galima vaikščioti nenaudojant ramentų. Imobilizacija įtvaru trunka 6 savaites, po to atliekamos kontrolinės rentgeno nuotraukos, ir jeigu pooperacinis gijimas sklandus, pradedamas reabili-tacinis gydymas, pacientui leidžiama vaikščioti be įtvaro.

Paklaustas, kada pacientas po operacijos gali vairuoti, M. Žvikas paaiškino, jog 6 savaites po operacijos nere-komenduojama vairuoti transporto priemonės, ribojant pėdos krūvį, nes pedalas spaudžiamas pirštų galais ir vidurine pėdos dalimi.

„Metų laikas neturi įtakos šioms operacijoms, pacientai patys sprendžia, kada labiau nori operuotis. Visgi reiktų žinoti, kad po operacijos iki visiško atsistatymo reikia 2–3 mėnesių ir pagal tai susidėlioti planus, kada patogiau atlikti operaciją“, – atkreipė dėmesį gydytojas.

Kaip keičiasi gyvenimo kokybė po operacijos? Pasak M. Žviko, moterims ypač svarbus estetinis aspektas. Susi-aurėjusi pėda, tiesesnis nykštys, išnykęs skausmas, nereikia kasdien vartoti vaistų nuo uždegimo, galima rinktis sau patinkančią avalynę, atsisakant ortopedinės avalynės – šie pacientų atsiliepimai yra puiki paskata kreiptis į specialis-tus dėl deformuoto pėdos kauliuko.