DĖL ISTORINIO LAIVO – TEISMŲ MARATONAS

Beveik dvejus su puse metų vykusiame aiškinimesi dėl Klaipėdos miesto vertybe pripažįstamo burinio laivo „Lady Sophie“ teisme padėtas taškas.

Lietuviška laivybos biurokratija

Kai garsi „A.M. Dickie & Sons Ltd“ laivų statykla Škotijoje 1911 m. pastatė šį laivą, niekas net nebūtų patikėjęs, kad per šimtmetį taip suklestės biurokratija, jog istorinis laivas bus nuvertintas ir net neįtraukiamas į jūrinių laivų registrą.

Tai įvyko 2016 m. Lietuvoje. Laivo „Lady Sophie“ savininkė asociacija Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga, norėdama išsaugoti šį laivą ir naudoti jį plaukioti jūromis, susidūrė su didžiule lietuviška biurokratija.

Dabar jau panaikinta Lietuvos saugios laivybos administracija 2016 m. liepą atsisakė išduoti tradicinio (istorinio) jūrų laivo atitikties pažymėjimą, o rugpjūtį atsisakė šį laivą registruoti jūrinių laivų registre.

16,5 metro ilgio seniausias burlaivis Lietuvoje ir vienas seniausių Europoje bei pasaulyje pakibo nežinioje dėl jo naudojimo. Tai taip pat įrodė, kad Londono memorandumas dėl netradicinių laivų Lietuvoje visiškai neveikia, nepaisant to, kad buvo pateiktos dvi istorinės pažymos, 1911 m. laivo brėžinys ir Lietuvos buriuotojų sąjungos techninės apžiūros aktas, kuris patvirtino, kad „Lady Sophie“ yra istorinis tradicinis jūrų laivas, skirtas keleivių ir krovinių vežimui, žvejybai jūroje.

Laivo savininkų nuomone, to užtekę įrodyti, kad „Lady Sophie“ yra sraigtinė dvistiebė škuna su gafelinėmis burėmis, skirta pervežti keleivius ir mokyti tradicinės jūreivystės atviroje jūroje.

Užkirto plaukimą į jūrą

Nepripažindama „Lady Sophie“ tradiciniu laivu ir neregistruodama jo jūrinių laivų registre tuometinė Lietuvos saugios laivybos administracija rėmėsi argumentais, kad pateikta nepakankamai informacijos apie laivą.

Atmesti Lietuvos buriuotojų sąjungos atliktos laivo „Lady Sophie“ techninės apžiūros aktai, nes ji nesanti laivo klasę galinti tvirtinti institucija, įgaliota laivų klasifikavimo bendrovė.

„Jei laivas buvo naudojamas kroviniams ir keleiviams gabenti, žvejybai jūroje, jo savininkas galėjo pateikti ankstesnės laivo registracijos valstybės kompetencijos institucijos išduotus dokumentus, patvirtinančius, kad laivas buvo skirtas vykdyti komerciniams reisams jūroje“, – teigė Lietuvos saugios laivybos administracija.

Laivą galima registruoti Lietuvos vidaus vandenų registre, nors komercinės paskirties pramoginiai laivai ten neregistruojami.

„Laivas yra skirtas plaukioti atviroje jūroje, jis nėra skirtas nei pramogai, nei sportui, todėl negali būti toliau įregistruotas Vidaus vandenų registre“, – savo argumentus dėstė laivo savininkai. „Lady Sophie“ buvimas Vidaus vandenų registre užkirto jai kelią išplaukti į jūrą ir naudojant pagal paskirtį puoselėti tradicinę jūreivystę. 

Atsisakydama jūrų registre registruoti „Lady Sophie“ Lietuvos saugios laivybos administracija rėmėsi ir tuo, jos „laivo apžiūros metu buvę konstatuota, kad medinis laivo korpusas nesandarus, apsiuva sutrūnijusi, stiebai demontuoti, mechanizmų darbinės būklės nustatyti neįmanoma, gyvenamosios ir bendrosios patalpos neatitinka jūrų laivams taikomų higienos normų, gelbėjimosi priemonių nėra, priešgaisrinės priemonės nepatenkinamos“.

Lietuvos saugios laivybos administracijos teigimu, „nenustatyta, kad laivas turėtų verslinės žvejybos jūroje įrangą, sugautam laimikiui laikyti tinkamas patalpas, laive būtų skystų, generalinių ar birių krovinių krovimui bei laikymui skirtos patalpos, taip pat nėra dokumentų, įrodančių, kad laivas skirtas konkrečiam keleivių skaičiui“.

Ne istorinio laivo naudai

Šių, taip pat dalies kitų išvardytų dar detalesnių pateiktų argumentų užteko, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu laivo „Lady Sophie“ savininkų skundo didesnę dalį argumentų atmestų kaip nepagrįstus.

Vilniaus apygardos teismas teisėta pripažino ir tai, kad Lietuvos saugios laivybos administracija už trijų valandų dviejų inspektorių laivo „Lady Sophie“ apžiūrą ir akto surašymą paėmė 222 eurus.

Vėliau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad ši rinkliava buvusi neteisėta. Pagal Lietuvos juridinę bazę 37 eurų rinkliava už valandą imama už jūrinio laivo apžiūrą. O „Lady Sophie“ taip ir nebuvo pripažinta jūriniu laivu.

Kitus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu priimtus argumentus dėl laivo „Lady Sophie“ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine neskundžiama nutartimi paliko nepakeistus.

Tuo pat metu tai yra tarsi nuosprendis seniems istoriniams laivams. Jie dėl amžiaus, istorijos yra didžiulė vertybė, bet valdininkai gali jiems užkirsti kelią išplaukti į jūrą ir tai, kaip parodė ši istorija, lyg ir bus teisėta.