Dėl namų beglobiams vaikams statybų Klaipėdoje – aistros | kl.lt

DĖL NAMŲ BEGLOBIAMS VAIKAMS STATYBŲ KLAIPĖDOJE – AISTROS

Klaipėdos miesto tarybos posėdyje užvirė diskusija dėl galimybės Laukininkų gatvėje statyti daugiabutį jaunuoliams, išėjusiems iš vaikų globos namų. Gyventojai išsakė nuogąstavimus, susijusius su čia esančio skvero sunaikinimu. Statybų būtinybe abejojo ir kai kurie politikai.

Sprendė dėl sklypų

Užvakar miesto tarybos nariams buvo siūloma apsispręsti dėl šešių valstybės Klaipėdai perleidžiamų sklypų, kuriuos miestas norėtų naudoti savo reikmėms.

Šį klausimą pristačiusi savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė paaiškino, kad keturi iš žadamų perimti sklypų yra numatomi bendrajam naudojimui – želdynams. Vienas jų – prie Šv. Kazimiero bažnyčios esantis parkas, du sklypai – prie buvusios A.Rubliovo mokyklos ir vienas nedidelis sklypelis šalia burlaivio "Meridianas".

Sklypai, esantys Markučių g. 4 ir Laukininkų g. 32A, yra skirti daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybai. Juose ketinama statyti grupinio gyvenimo namus, kuriuose įsikurtų vaikų globos namus paliekantys jaunuoliai. Kaip galimi gyventojai minimi ir psichikos negalią turintys globotiniai.

Grupinio gyvenimo namų statyba numatyta ir praėjusių metų gruodį tarybos patvirtintame Klaipėdos savivaldybės socialinių paslaugų 2020 m. plane.

Bijo prarasti želdyną

Šį klausimą jau buvo svarstę trys komitetai. Jų nariai pastabų neturėjo, tačiau tarybos posėdyje planai įplieskė diskusiją.

Galimos statybos Laukininkų g. 32A sklype linksniuotos dar posėdžio pradžioje – iš klaipėdiečių tribūnos pasisakęs gyventojų atstovas Anatolijus akcentavo būtinybę išsaugoti čia esančią žaliąją zoną.

Vyras sakė, kad šioje teritorijoje laiką mėgsta leisti vaikai, kurių čia nestinga, mat greta – dvi mokyklos. Skvero kaimynystėje gyvenantys žmonės esą norėtų, kad skverelis būtų išsaugotas. Gyventojų teigimu, pietinėje miesto dalyje ir taip stinga apželdintų zonų.

Apkartintų gyvenimą?

Anot miesto tarybos narės Ninos Puteikienės, prieš apsisprendžiant dėl siūlymo perimti sklypą, kuriame numatoma statyti grupinio gyvenimo namus, reikėtų žinoti prognozes, kiek kainuos tokie statiniai, apgalvoti šių statybų alternatyvas.

Politikė taip pat teiravosi, ar svarstyta, kaip bus formuojamas naujajame daugiabutyje įsikursiančių jaunuolių, turinčių psichikos negalią, gyvenimas. Esą reikia nepamiršti, kad greta jų teks gyventi ir kitiems žmonėms.

Be to, manoma, kad naujo namo Laukininkų gatvėje atsiradimas ne tik sukeltų gyventojų pasipriešinimą, bet ir pablogintų eismo situaciją, mat sklypas yra kampinis, ties staigiu posūkiu.

Diskusijų bus daugiau?

Keltas klausimas ir dėl galimybių tokius objektus statyti kitoje vietoje.

Išgirdęs kolegų svarstymus, miesto tarybos narys Kazys Bagdonas neslėpė nuostabos.

"Gerbiami opozicijos nariai, noriu pasakyti, kad esate beširdžiai. Ar įsigilinote, kokie tai namai ir kas juose gyvens? Ar žinote, kad ten gyvens itin didelę negalią turintys vaikai našlaičiai. Kur jiems dėtis?" – rėžė K.Bagdonas.

Vis dėlto politikas pripažino, kad klausimas turi būti aptartas su gyventojais.

Miesto tarybos narė Judita Simonavičiūtė atkreipė dėmesį, kad gyventojai dėl pokyčių kaimynystėje sujudo kiek vėlokai, mat daugiabučių statyba minėtame sklype buvo numatyta jau anksčiau patvirtintame detaliajame plane.

Vis dėlto politikė teigė, kad kol kas nėra tiksliai apibrėžta, kad Laukininkų gatvėje tikrai iškils būtent beglobiams neįgaliems jaunuoliams skirtas namas. Sprendimu esą įtvirtinama tik tiek, kad savivaldybė šį sklypą saugos ir neleis jo parduoti.

Anot politikės Alinos Velykienės, reikia nepamiršti, kad žmonėms teikiamos paslaugos turi būti prieinamos, tad jų nevertėtų perkelti į miesto periferiją.

Nors būta minčių dėl dviejų sklypų, kuriuose numatoma minėtų daugiabučių statyba, apsispręsti vėliau, galiausiai politikai balsavo dėl visų šešių siūlomų iš valstybės perimti sklypų. Siūlymui buvo pritarta.

Rašyti komentarą
Komentarai (38)

Vladas

"Prieš keturis dešimtmečius vykusi popiežiaus Jono Pauliaus II piligrimystė buvo ypač svarbi ir daug lėmė Lenkijos Bažnyčiai, kartu visai šaliai. Po jos kilo Solidarumo judėjimas, sudrebinęs tuometinės totalitarinės socializmo sistemos pamatus. Šventasis popiežius Jonas Paulius II nuolat primindavo, jog demokratija teisinėje valstybėje turi tarnauti žmonių gerovei ir būti paremta bei užpildyta vertybėmis. Popiežius matė šių demokratijai reikalingų vertybių šaltinį krikščionybėje."Taigi mano kaip kataliko vertybes gina pats Šv.Popiežius Jonas Paulius II,kur pirmajam popiežiui Jėzus pasakė "Ir aš tau sakau: tu esi Petras - Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės (Mt 16, 18)" ir Lietuvai kaip katalikiškam kraštui pakeliui su katalikiška vakarų civilizacija, kurioje yra Vatikanas, Šv.Popiežius, buvome atskirti, bet sugrįžome dėka tikėjimo į tą kelią, kurio jokie pragaro vartai nenugalės.Dievo palaimos.

Vladas

Nemaišykite demokratijos su tais laikais gyvavusiu fašizmus,nacizmu ir kitokiomis ideologijomis. Juk aš parašiau, kad po visų tų baisių klaidų,karų prieita prie tokio gerbūvio, teisingumo kaip dabar yra Europoje. Aišku, kad klydo ir vakarai, to neneigiu, bet Jūs užkibote ant to komunizmo ideologijos ir dar pridėjote raudonąją armiją, na žodžiu kaip sakau sustojote laike, norite likti prie tokio blogio, iš kurio panašaus išėjo vakarai ir net nenori galbūt prisiminti, norite pasakyti, kad tai neva vienintelis "teisingumas","sąžiningumas", pateisinant trėmimus, žudymus,baisu, paskaitykite apie Katynės žudymus,holodomorą,Nobelio premijos laureato Solženycino "Gulago archipelagą", Dostojevskį pasaulio literatūros klasikus.

taigi

visus šiuos žmonės jūsų demokratiški Vakarai žudė tautiniu požymiu. Lenkijoje demokratiški Vakarai nužudė apie 3 mln. žydų. Osvencimas, Treblinka, Maidanek, Chelmno, Belžec, Sobibor - koncentracinės stovyklos, kur darbavosi demokratiški vakarai, kol čia neatėjo Raudonoji Tarybinė Armija, kuri skubėdama į pagalbą belaisviams Lenkijoje paaukojo virš 600 tūkst. savo karių gyvybių. Taigi, siūlyčiau savo interpretacijas apie vakarų teisingumą susikišti sau į subinę, sektante Vladai ir daugiau neteršti eterio savo besmegeniškom triedalionėm. O kas liečia šiuos laikus, tai galiu priminti jums, kaip demokratiški vakarai demokratiškai bombardavo Belgradą radioaktyviom bombom, nuo to laiko ten didelis sergamumas onkologija. Galiu priminti, kaip provakarietiška Kyjevo valdžia bombardavo Donecką, kurio gyventojai atsisakė garbinti nacistą Banderą. Galiu priminti, kad lenkai atisisakė važiuot į Izraelį paminėt holokausto aukas. Būkite palaiminta.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS