DUJŲ LAIVYBA KEIČIA EUROPOS VEIDĄ

Šiemet dėl suskystintųjų gamtinių dujų Europoje, ypač Baltijos jūros regione, nebėra tokios įtampos ir gąsdinimo, kad Vakarai be rusiškų dujų sušals.

Dujos persikėlė į laivus

Neseniai pateikta Europos energetikos instituto ataskaita parodė, kokie didžiuliai pokyčiai įvyko Europos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) rinkoje.

Iki 2022 m. vasario 24 d. pradėto Rusijos karo prieš Ukrainą Europoje suskystintomis dujomis dominavo Rusija. 2023 m. pabaigoje Rusijos dominavimas išnyko kaip dūmas. SGD rinkoje pradėjo dominuoti Jungtinės Amerikos Valstijos.

Tai reiškia, kad Europoje dujos iš vamzdynų persikėlė į laivus. Šiemet per pirmuosius devynis mėnesius didžiausią kiekį suskystintųjų gamtinių dujų (64,5 mln. tonų) eksportavo JAV, 60,2 mln. tonų – Australija, 59,7 mln. tonų – Kataras. Tiek Australijos, tiek Kataro dujų eksporto apimtys beveik nesikeitė, o JAV eksportas išaugo net 7,9 proc.

Rusijos dujų eksportas siekė 21,9 mln. tonų ir buvo 9,5 proc. mažesnis nei 2022 m. Jis būtų dar mažesnis, jei ne Kinija, kuri iš Rusijos pirko gerokai daugiau dujų. Šiemet per devynis mėnesius Kinija importavo 50,9 mln. tonų dujų arba 10,8 proc. daugiau nei 2022 m.

Iš to, kad Rusija į Kiniją eksportavo daugiau dujų, agresoriaus šalies ekonomika didesnio efekto negavo, mat dujas Rusija Kinijai pardavinėjo už kiniškus juanius, kurių kursas ir valiutos galia nėra itin patikima.

Klaipėdos SGD terminalas pernai importavo rekordinį 5 mlrd. kubinių metrų dujų kiekį, bet tai nesiekia ir 1 proc. pasaulinio lygio.

Lietuvos SGD pasaulio fone

Rusija per agresijos prieš Ukrainą metus dujų eksporto rinkoje prarado iki tol buvusius patikimiausius SGD pirkėjus Vakarų Europoje. Vien tai, kad Vokietija dujų importą iš rusiškų vamzdynų perorientavo į importą iš jūros per uostų SGD terminalus, yra didžiulis smūgis Rusijai.

27 Europos Sąjungos šalys 2022 m. importavo 100,8 mln. tonų SGD. Šiemet per devynis mėnesius į ES šalis buvo importuota 76,5 mln. tonų SGD. Tai yra 4,4 proc. daugiau nei 2022 m. Beveik visa arba didžioji dalis importo atėjo jūros keliu.

Europos Sąjungos šalys, taip pat Didžioji Britanija yra didžiausios SGD importuotojos jūrų laivais. ES šalims tenka apie 25,3 proc. viso pasaulio suskystintųjų gamtinių dujų importo jūromis.

Per devynis šių metų mėnesius didžiausiomis gavėjomis per SGD terminalus buvo Prancūzija (26,4 mln. tonų), Ispanija (22,8 mln. tonų), Nyderlandai (12,8 mln. tonų), Belgija (11,3 mln. tonų), Italija (10,7 mln. tonų), Portugalija (4,5 mln. tonų), Lenkija (4,4 mln. tonų).

Klaipėdos SGD terminalas pernai importavo rekordinį 5 mlrd. kubinių metrų dujų kiekį, pavertus į tonas reikštų apie 3,6 mln. tonų.

Neseniai skelbta, kad nuo savo veiklos pradžios 2015 m. Klaipėdos SGD terminalas išdujino 13,6 mlrd. kubinių metrų dujų arba neveik 10 mln. tonų. Lietuvos masteliais tai yra reikšmingi skaičiai, tačiau pasaulio mastu tai nesiekia ir 1 proc.

Už ES ribų esančios Didžiosios Britanijos SGD importo dalis šiemet per devynis mėnesius siekė 11,7 mln. tonų arba net 14 proc. mažiau nei pernai. Didžiosios Britanijos suvartojamų SGD dalis pasaulio rinkoje siekia apie 3,9 proc.

Tiekimas jūromis nuolat auga

2022 m. jūrų keliais į uostus buvo pristatyta 404,1 mln. tonų SGD. Šiemet per devynis mėnesius laivais pristatytas dujų kiekis siekė 304,2 mln. tonų. Tai 1,4 proc. daugiau nei pernai.

Iš 2023 m. visame žemės rutulyje eksportuotų SGD 21,2 proc. dalis teko JAV, 19,8 proc. – Australijai, 19,6 proc. – Katarui. SGD į Europą, nepaisant sankcijų, dar vis teka ir iš Rusijos. Šiemet į ES šalis importuota 11,7 mln. tonų rusiškų suskystintųjų gamtinių dujų.

Pagal dujų tiekėjų dalį į Europą šiemet pirmoje vietoje yra JAV – apie 25 proc. dujų ES gauna iš jos. Rusijos dalis ES rinkoje dar sudaro apie 15 proc. Kataro dalis ES šalyse sudaro apie 12,7 proc. Iš Afrikos regiono ES šalys gauna apie 10,7 proc., Persijos įlankos – apie 8 proc. SGD.

Tendencija yra tokia, kad nuo 2022 m. SGD tiekimas jūromis kasmet auga maždaug 5 proc. Vien per Atlanto vandenyną suskystintųjų gamtinių dujų gabenimo apimtys augo beveik 6 proc.

Šiemet buvo ir tokia tendencija, kad nuo metų pradžios dujų paklausa buvo smarkokai kritusi dėl didelių kainų. Šiuo metu atsirado vartotojams palanki tendencija, kai, lapkričio 10 d. duomenimis, JAV dujų kaina buvo net 52,6 proc. mažesnė nei prieš metus, o Šiaurės Rytų Azijos dujų kainos nukrito net 58,7 proc. Europos dujų biržoje arba Nyderlandų SGD terminaluose dujų kainos taip pat buvo 58 proc. mažesnės nei prieš metus.

Tai gali reikšti, kad pernai buvusi Rusijos sukelta isterija dėl dujų tiekimo ir sušalusios Europos šiemet baigėsi ir dujų kainos sugrįžo į įprastą lygį.