DVIRATININKAMS KLAIPĖDOS GATVĖSE – NESAUGU: KAS DĖL TO KALTAS?

Per dešimt šių metų mėnesių Klaipėdos gatvėse avarijas patyrė 54 dviratininkai bei paspirtukininkai. Šią savaitę liūdną statistiką papildė dar vienas dviračiu važiavęs klaipėdietis, kuris nukentėjo Dubysos gatvėje. Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos atstovas Saulius Ružinskas įsitikinęs – tokių nelaimių dažniausia priežastis yra iki galo nesutvarkyta infrastruktūra.

Nelaimė ankstų rytą

Trečiadienį, apie 8 valandą ryto, šalia „Švyturio“ arenos lengvasis automobilis partrenkė per pėsčiųjų perėją važiavusį dviratininką. Dubysos gatvėje „Volkswagen“ kliudė apie 50 metų vyrą.

Į įvykio vietą suskubo greitoji ir du policijos ekipažai.

Pasak medikų, nukentėjęs žmogus sąmoningos būsenos išvežtas į Klaipėdos universiteto ligoninę.

Kelių policijos skyriaus duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių Klaipėdoje registruoti 54 eismo įvykiai, kuriuose figūravo dviračių ir paspirtukų vairuotojai, 24-iuose jų buvo nukentėjusiųjų.

30-ia atvejų dviračių vairuotojai pripažinti kaltais.

Suka į važiuojamąją dalį

Pasak Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos nario S. Ružinsko, dviratininkai eismo įvykių dalyviais tampa ne tik dėl jų pačių kaltės.

Pagrindinė priežastis, kodėl dviratininkai papuola į eismo įvykius, yra ta, kad ne visur sutvarkyta infrastruktūra, kuri, anot S. Ružinsko, dviratininkus priverčia važiuoti automobilių keliais ar kirsti važiuojamąją dalį, išvažiavimus iš kiemų.

Dažnai koreguojamos kelių eismo taisyklės apsunkina dalyvių eismą kelyje ir lemia avarines situacijas.

„Pavyzdžiui, pervažiuoti Klaipėdos senamiestį dviračių takais yra neįmanoma, nes jų nėra. Herkaus Manto gatvėje važiuojama autobusų juosta. Naujojo Uosto g., Šilutės plentas – šios vietos taip pat neturi dviračių takų. Baltijos prospekte nėra kirtimų dviračių takais, nors tai – pagrindinė magistralė. Vasarą daugiausia dviratininkų važiuoja į perkėlas. Į Naująją perkėlą nuo Minijos gatvės iki šiol nėra dviračių tako, nors projektas yra, bet jis neįgyvendintas, todėl dviratininkai, išvažiavę iš kelto, visą laiką suka į važiuojamą dalį“, – aiškino S. Ružinskas.

S. Ružinskas. Vytauto Petriko nuotr.

Būtina ruoštis žiemai

S. Ružinsko teigimu, eismo įvykyje kaltas dažniausiai būna automobilio vairuotojas, kadangi jis vairuoja padidinto pavojingumo transporto priemonę ir turi būti labai atidus kelyje.

Automobilių ir dviračių vairuotojai dėl dažnų kelių eismo taisyklių koregavimų gali tiksliai nežinoti, kada ir kam yra suteikiama pirmumo teisė kelyje.

„Lenkdami dviračius, vairuotojai nesilaiko pagal taisykles nustatyto saugaus atstumo. Tokiais atvejais yra labai didelė avarijos tikimybė. Taip pat dažnai koreguojamos kelių eismo taisyklės apsunkina dalyvių eismą kelyje ir lemia avarines situacijas“, – pabrėžė S. Ružinskas.

Be to, ir dviračius reikia paruošti šaltajam sezonui laiku.

„Artėjant žiemos laikotarpiui ir nesiruošiant padėti dviratį į šoną, rekomenduojama pasikeisti padangas į platesnio protektoriaus arba į dygliuotas, kad būtų saugiau važiuoti apledėjusiu keliu. Taip pat svarbu pasirinkti saugius važiavimo maršrutus, kadangi važiuoti gatvėmis būna pavojinga dėl susimaišiusio ledo ir sniego“, – aiškino S. Ružinskas.