PER EUROPĄ RITASI ŽVEJŲ PROTESTŲ BANGA

Pirmosiomis žiemos dienomis žvejų protestai užfiksuoti Lenkijos ir Prancūzijos miestuose.

Prašo išsaugoti žvejybą

Baltijos jūros regione vieni aktyviausių yra Lenkijos žvejai. Jie nepatenkinti ES vykdoma žvejybos politika, kuri neva blokuoja žvejybą. Keli šimtai žvejų ir apie 80 laivų surengė protesto akcijas Lenkijos pajūrio Svinouisčio, Kuznicos, Lebos, Ustkos, Darlovo, Helo miestuose ir vietovėse.

"Europos Komisija uždraudė menkių žvejybą Baltijos jūroje. Jūrų ūkio ministerija tam pritaria. Jos ir Europos Sąjungos tikslas yra sunaikinti ir likviduoti Lenkijos Baltijos jūros žuvininkystę", – teigė Darlovo žvejys Artūras Jonzykas.

13 valandų įspėjamajame streike Lenkijos miestuose kelti plakatai su užrašais: "Išsaugokime žvejybą", "Žvejybos sistemos naikinimas tęsiasi", "Žvejas yra blogų taisyklių auka". Lenkijos žvejai reikalauja, kad, uždraudus menkių žvejybą Baltijos jūroje, už verslo netektį būtų mokamos kompensacijos.

Lenkijos žvejai piktinasi, kad naujoje ES žuvininkystės veiksmų programoje, kuri apims 2021–2027 m., priekrantės ir smulkiems žvejams kompensacijos dėl menkių draudimo nenumatytos.

Aplinka: Prancūzijos žvejai po "Brexito" dažnai reiškia nepasitenkinimą žvejyba britų vandenyse.

Skirtingi žvejų interesai

Analogiškoje situacijoje yra ir Lietuvos žvejai. Jiems, kaip ir lenkams, daugiausia žvejojusiems rytinės Baltijos menkes, ES 2021–2027 m. programose kompensacijos taip pat nenumatytos.

Lietuvos žvejai, skirtingai nei Lenkijos, jokių protestų akcijų nesiėmė. Greičiausiai jie jau nebetiki, kad protestais ką nors dar galima pakeisti. Lietuvos žvejų protesto forma galima laikyti tai, kad jie, netikintys Lietuvos valdžia, savo žvejybos laivus laiko Latvijos Liepojos uoste.

Žvejybos verslo situacija Lenkijoje ir Lietuvoje iš esmės skiriasi. Lietuvos žvejų yra per mažai, jų įtaka menka. Skirtumas ir tas, kad Lenkijos žvejai yra vieningesni, o Lietuvos – susiskaldę. Lenkijoje ir žvejų nepalyginti daugiau. Visame pajūryje nuo Svinouisčio iki Helo yra apie 700 didesnių ir mažesnių žvejybos įmonių.

Lietuvoje žvejų įmonių likę labai nedaug, o ir jose yra pernelyg daug skirtingų žvejų interesų grupių. Tai liudija ir tas faktas, kad Klaipėdoje žvejai beveik nesugebėjo pasinaudoti 2014–2020 m. numatytomis žvejybos rėmimo lėšomis per Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupę. O Lenkijos žvejai per tą laikotarpį, kai gavo ES paramą, gerokai sustiprėjo. Atsiradus draudimams žvejoti menkes, jie turi daugiau ką prarasti, baiminasi ateinančio masinio žvejybos įmonių bankroto, todėl ir ėmėsi aktyvesnių protesto veiksmų.

Prancūzų ir britų nesantaika

Kitokios yra protestus surengusių Prancūzijos žvejų bėdos. Lamanšo sąsiaurio pakrančių žvejai Sen Malo, Kalė, Uistrehamo vietovėse protestavo dėl to, kad Didžiosios Britanijos, išstojusios iš ES, vandenyse jiems atsisakoma išduoti žvejybos licencijas.

"Britai turi prieigą į ES rinką, o mums neleidžia žvejoti Didžiosios Britanijos vandenyse. Tai nėra normalu. Britai privalo gerbti "Brexito" susitarimą", – tikino Prancūzijos žvejai.

Įspėjamąjį streiką surengę Prancūzijos žvejai, jei negaus licencijų, grasina imtis blokuoti Prancūziją ir Didžiąją Britaniją jungiantį Eurotunelį. Tai būtų tiesioginis veiksmas, nukreiptas prieš prekybą tarp ES ir Didžiosios Britanijos.

Ginčas dėl prancūzų žvejybos Didžiosios Britanijos vandenyse vyksta jau seniai. Šiemet buvo net keli incidentai. Balandį Prancūzijos žvejai blokavo sunkvežimius su britų žuvimis. Spalio pabaigoje Prancūzijos valdžios institucijos buvo sulaikiusios britų tralerį, kuris neva žvejojęs be licencijos.

Britai tikina, kad teisę žvejoti jų vandenyse gavo beveik visi ES žvejai, kurie kreipėsi ir įrodė, kad turi žvejybos Didžiosios Britanijos vandenyse istoriją.