Gal užkąstumėte kirminų?

„Ar skanu buvo?“ - nutaisiusi dirbtinę šypseną paklausia padavėja, nunešdama krevečių salotas, kuriose, tiesą sakant, apvytusių salotų yra, bet krevečių - nerasta.

„Taip“, - išspaudusi tokią pat, kaip ir jos, grimasą, pameluoji.

Nors ką tik draugams skundeisi, kad patiekalo skonis pasibaisėtinas. Norėtųsi tai išrėkti ir padavėjai, ir tam, kuris taip nemokšiškai paruošė valgį. Bet mandagiai nutyli. Et, ką čia gadinsi nuotaiką sau ir kitiems. Verčiau nueiti į kitą kavinę.

Kitoje kavinėje atneša patiekalą su pašildytomis bulvėmis, kurių vakar, matyt, kažkas nebepajėgė suvalgyti, o šiandien jas įmetė į tavo lėkštę. Ne, toks maistas netenkina.

„Galbūt čia pavyks skaniai pavalgyti?“ - viliesi užsukdamas į kitą kavinę. Čia užsisakius kavos atnešama ir nedidelė bandelė. Nors ne, užkandis prie kavos tik vizualiai primena bandelę. Prakandus paaiškėja, kad tai tešla, taip ir nesuspėjusi pavirsti bandele.

Neiškepusi bandelė - vieni niekai, lyginant su kitoje kavinėje atneštu neiškepusiu kotletu. Meniu jis buvo įvardintas kaip kepenų kotletas, o iš tiesų paaiškėjo, kad tai - beveik totoriškas kepsnys. Tik ar totoriai gamina savo kepsnius iš kepenų?

Kažkokioje valgyklėlėje atneša maltinuką su ilgiausiu jame styrančiu plauku. Ačiū, bet plaukų nevalgau, o higienos valgykloje stoka verčia dairytis kitokios užkandinės.

Po nesėkmių su mėsiškais patiekalais pradedi mąstyti, ar nevertėtų tapti vegetare ir valgyti vien salotas. Juolab kad nuo tokio maisto, pasak dietologų, netunkama. Be to, kaip pasakytų gyvūnų teisių gynėjai - nevalgysi kotletų, išgelbėsi gyvulį.

Bet netgi užsisakius salotų nusivili, pamačiusi ant vieno lapo besiraitantį žalią kirminą. Gal jį pamiršo įtraukti į meniu? Bet gi jis gyvas.

Per „Discovery“ kanalą rodė, kaip berods tailandiečiai valgo kirminus, tačiau jie jau būna iškepti, o ne vis dar besiraitantys.

Padavėjai parodžius lėkštę su kirminu, ši tik atsiprašo ir blogai nuplautas salotas pakeičia kitomis. Gerai, kad bent jau tada nepasako savo tradicinės mandagumo frazės: „Ar buvo skanu?“, už kurią turėtumei susiprasti palikti arbatpinigių.

Dar kitoje maistas gal ir neblogas, bet padavėjos taip tingiai dirba, kad nusprendi nepalikti joms arbatpinigių. Tačiau taip pamokyti tingiųjų padavėjų nepavyksta, nes paaiškėja, kad arbatpinigiai įskaičiuoti į sąskaitą. Taigi ar beverta stengtis kuo geriau aptarnauti klientą?

Padarius išvadą, kad daugelio mūsų uostamiesčio kavinių maisto ir aptarnavimo kokybė - pasibaisėtina, supranti, jog pastangos Klaipėdą padaryti kuo patrauklesne čia atvykstantiems turistams kol kas yra per menkos.

Abejotina, ar pedantiškuosius vokiečius arba valgiui išrankius italus sužavėsime tuo maistu, kuris netenkina net pačių klaipėdiečių.