„Kaip elgtis ir kur kreiptis? Miesto centre kaimynai laiko vištas, vištų šūdų kalnas po lietaus plaukia. Neįmanoma išeiti į kiemą ar atidaryti kambario langą. Baisi smarvė. Gražus susitarimas neįmanomas“, – viešai problemą kėlė Kretingos gyventojai.
Kretingos miesto seniūnijos seniūnė Gintarė Liobikienė patarė gyventojams kreiptis į savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių.
„Viešosios tvarkos skyrius nuvyks ir pasižiūrės, kokia ten situacija. Bet tokių skundų nėra daug. Per pastaruosius aštuonerius metus buvo gal tik du pranešimai“, – patikino G. Liobikienė.
Kretingoje ūkinės paskirties gyvūnai gali būti laikomi savininkų nuosavose uždarose teritorijose tik specialiai ūkinių gyvūnų laikymui pastatytuose ūkiniuose pastatuose.
Seniūnė prisiminė, kad labiau žmonės skundžiasi kaimynų gyvūnų kvapais.
„Gal tik vieną kartą skundėsi gaidžio giedojimu“, – prisiminė seniūnė.
Ūkiškai gyvenančių žmonių miesto teritorijoje nėra daug.
„Bet jų dar gali būti. Jei žmogus turi ūkinį pastatą, gali jis jame laikyti tokius gyvūnus. Bet kvapams sienos – ne kliūtis. Kvapai ir srutos gali būti bėda kaimynams. Bet reikia pirmiausia paisyti ir kitų žmonių interesų“, – priminė G. Liobikienė.
Dabar madinga laikyti specialios veislės antis, kurios lesa šliužus.
„Visko gali būti, kad ir miestuose jas mėgina auginti žmonės. Kretingoje dar neteko matyti“, – kalbėjo seniūnė.
G. Liobikienė tikino, kad tokio pobūdžio konfliktus su kaimynais lemia gyvūnų šeimininko vidinė kultūra.
„Tai ir yra atsakymas dėl visų rūšių skundų. Bet dažniau žmonės skundžiasi kaimynų želdiniais“, – patikino seniūnė.
Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Albinas Misevičius patikino, kad uostamiestyje skundų dėl ūkinių gyvūnų laikymo nesulaukiama jau keletą metų.
(be temos)
(be temos)