ŽVEJYBOS UOSTE RAJONE – KANKINAMI ŠUNYS

Gyvūnų kankintojai uostamiestyje yra neliečiami. Praėjusį savaitgalį dėl talžomo keturkojo į Naikupės gatvę atskubėję pareigūnai įtariamojo nesulaikė, todėl neaiškios psichinės būsenos vyras veikiausiai toliau šiurpins klaipėdiečius, – iš jo gyvūnus atimti nėra teisinio pagrindo.

"Sustingęs iš baimės"

Klaipėdietė E. neliko abejinga Žvejybos uosto rajone išvydusi smurtaujantį šuns šeimininką.

"Prisitraukęs prie savęs daužė iš baimės sustingusiam šuneliui per kuprą. Vien todėl, kad ėdalą iš burnos išspjovė. Akivaizdu, kad šunys jo bijo", – susijaudinusi pasakojo liudininkė.

Neapsikentusi to, ką pamatė, moteris nepažįstamajam paliepė liautis, tačiau vyras į praeivės pastabą numojo ranka.

Tada klaipėdietė kreipėsi į policiją.

Apie smurto proveržį viešoje vietoje uostamiesčio pareigūnai sužinojo balandžio 7-osios vakarą.

"Tądien 20.21 val. gautas pranešimas, kad Naikupės g. 18, prie prekybos centro, apie 60-ies vyras su dviem šunimis, vieną jų tampantis ir mušantis, sudrausmintas", – patvirtino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus viršininkė Rasa Bekėžienė.

Nors pareigūnai prie parduotuvės atsidūrė per kelias minutes, įtariamasis spėjo pasišalinti.

Žiaurų elgesį su gyvūnais E. apskundė ir Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai, taip pat pasidalijo žinute internetiniame Žvejybos uosto bendruomenės puslapyje.

Po klaipėdietės išplatinto įrašo su nuotraukomis atsiliepė daugiau liudininkų.

Kai kurie tikino matę, kad savo šunis vyras baudžia neįleisdamas jų į namus, o anksčiau esą laikė ir agresyvų bokserį, gąsdinusį kaimynus.

Žinomas pareigūnams

Klaipėdos miesto tarybos narys, Klaipėdos psichikos sveikatos centro socialinis darbuotojas Saulius Liekis neslėpė, kad tiek šiai įstaigai, tiek policijai vyras gerai pažįstamas.

Anksčiau jis buvo gydomas Klaipėdos psichikos sveikos centre, tačiau pagalbos atsisakė.

Esą savyje užsisklendusiam nelaimėliui geriausi draugai yra šunys, todėl jų atėmimas vyrą gali paveikti labai neigiamai.

"Tiesa ta, kad savo augintinius jis labai myli ir kažkada net yra pasakęs, "nebus tų šunelių, nebus ir manęs". Gal jis taip supranta dresavimą – per jėgą? Gyvena savivaldybės būste, yra atsiskyrėlis, su niekuo nebendrauja. Iš tikrųjų tas vyras turi negalią", – prasitarė S.Liekis.

Pasak pašnekovo, vyro gyvenime būta didelių sunkumų – kadaise jis neišvengė ir kalėjimo.

Beglobius šunis veikiausiai prisijaukina manydamas, kad daro gerą darbą.

"Padėdavome jam, kol nutraukė bendravimą su socialiniais darbuotojais. Bet kuriuo atveju dar kartą išgirdę apie pavojingą elgesį važiuotume pas jį į namus ir kalbėtumėmės. Ypač, kai asmuo mums yra žinomas. Kiek pamenu, didelių skundų dėl jo ligos nebūdavo, senatvėje lyg ir tapo ramesnis", – pasakojo S.Liekis.

Sučiupo katinų žudiką

Liūdna tiesa ta, kad niekas nesprendžia klausimo, ar psichikos negalią turintis žmogus apskritai gali laikyti augintinį.

"Jeigu gyventojas nori, tai ir įsigyja šunį. Patikrinti žmogaus psichikos būklės negali nei policija, nei kitos tarnybos, išskyrus medikus", – neslėpė Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus viršininkė R.Bekėžienė.

Todėl klaipėdiečiai raginami būti pilietiški ir, pastebėjus kankinamą gyvūną, nedelsiant skambinti trumpuoju pagalbos numeriu.

Žmonės dar nesupranta, kad gyvūnai patys apsiginti negali.

"Sulaukiame pranešimų net iš feisbuko su situacijos aprašymu ir nuotraukomis. Plungėje buvo toks atvejis dėl žudomų katinėlių. Pradėtas tyrimas sėkmingai baigtas, o atsakingi asmenys patraukti atsakomybėn. Mano nuomone, gyventojai turbūt dar galvoja, kad tai yra mažareikšmis, nepavojingas pažeidimas ir nenori dėl to trukdyti policijos. Žmonės dar nesupranta, kad gyvūnai patys apsiginti negali", – apgailestavo pašnekovė.

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža aiškino, kad žiaurų elgesį su gyvūnais tiria policija.

O jam pavaldūs inspektoriai nagrinėja tik su higiena, netinkamomis laikymo sąlygomis susijusius skundus.

Už tokio lygio pažeidimą gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė.

Skundžia ir ketvirtą kartą

Skundų dėl kankinamų gyvūnų sulaukia ir Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius.

Pirmadienį į kontrolierius jau ketvirtą kartą kreiptasi dėl tragiškų šuns laikymo sąlygų prie Klaipėdos g. 26-o namo.

"Žmonės pranešė, kad jų tėvų kaimynystėje gyvena šuo, kuris prašosi pagalbos. Gyvūnas nuolat pririštas prie būdos, su juo niekas nebendrauja, neveda pasivaikščioti, net žiemą, esant penkiolikos laipsnių šalčiui. Vargšelis net  cypia iš šalčio, o ėsti ir gerti geriausiu atveju gauna kartą per dieną. Šuo atrodo sulysęs, vasarą  net buvo matyti kaulai. Šiuo metu jis būna purve, yra aplipęs žemėmis ir bijo išlįsti iš būdos, šalia jos ir tuštinasi", – pasakojo Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Saulius Valiulis.

Tą pačią dieną apžiūrėti šio šuns nuvyko Viešosios tvarkos skyriaus kontrolierius ir veterinarijos inspektorius.

Dviaukščio namo nuosavame žemės sklype pusantrų metų šuo gyvena pririštas prie būdos, šalia jo mėtosi nesurinktos išmatos, akivaizdu, kad palijus ir pažliugus žemei gyvūnui išties tenka murkdytis purve.

Po teritoriją pasižvalgęs Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas Virgilijus Valantinas paprašė šuns šeimininko parodyti pavadėlį, tada liepė apsitvarkyti ir skyrė jam žodinę pastabą.

V.Valantino žodžiais, beveik nėra prie ko prikibti, "tik trūksta švaros, reikia surinkti išmatas, iššukuoti šunį".

Išklausęs inspektoriaus pamokslą gyvūno savininkas žadėjo pasitempti.

Didesnių bausmių nereikia?

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas Virginijus Zubauskas teigė, kad skundai dėl žiauraus elgesio su gyvūnais Klaipėdoje nėra dažni.

"Būna, kad žmonės kasinėdami randa dvėsenėlę ir panašiai. Gavus panašų pranešimą pradedamas tyrimas", – sakė V.Zubauskas.

Policijos atstovės R.Bekėžienės manymu, bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais yra gana griežtos, todėl dar griežtinti jų nereikėtų.

Vis dėlto keturkojų mylėtojai mano priešingai.

Šių metų pradžioje tūkstančiai žmonių sukilo prieš, jų žodžiais, per mažą atsakomybę už šunų ir kačių kankinimą.

Prezidentei ir parlamentarams adresuotoje peticijoje prašoma, kad skriaudikams grėstų kalėjimas iki trejų metų.

Dokumentą galima pasirašyti iki gegužės 12-osios, tada jis pasieks šalies vadovę Dalią Grybauskaitę.

Peticijoje dėl griežtesnės teisinės atsakomybės už žiaurų elgesį su gyvūnais savo parašus padėjo jau keliasdešimt tūkstančių neabejingų žmonių.

Lietuvos įstatymų leidėjų prašoma sugriežtinti šiuo metu taikomas bausmes pakeičiant 310-ą Baudžiamojo kodekso straipsnį.

Pagal dabar galiojantį teisės aktą, tie, kurie žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, yra baudžiami viešaisiais darbais, bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.