Gentvilas atskleidė, kokie gali būti Žemaitaičio kėslai uoste

Kas slypi po šia pertvarka, aiškino buvęs uosto vadovas, parlamentaras Eugenijus Gentvilas.

– Ar uostas dirbo blogai, kad jam dabar reikalinga grandiozinė pertvarka?

– Yra keletas dalykų. Būna taip, kad politikai daro reformas, kad išeitų su tokia etikete – tai buvo reformatorius. Bet Ričardas Gavelis savo romane „Vilniaus pokeris“ kai kuriuos reformatorius vadino deformatoriais. Reformos daromos vardan reformų tam, kad įeitum į istoriją kaip reformatorius, o, deja, ne visos reformos yra reikalingos ir būtinos.

Antras dalykas. Pastebime, kad ši valdančioji dauguma bando trauktis nuo valstybės valdomų įmonių valdymo modelių, kai kuriais atvejais naikindama akcinės bendrovės statusą, vėl versdama į valstybės įmonę, VĮ statusą ir taip toliau. Panašu, kad taip vyksta ne tik su uosto direkcija, bet ir su daugeliu kitų valstybės valdomų įmonių.

Trečias dalykas. Klaipėdos uostas ir uosto direkcija tikrai parodė, kad atėjus iššūkiams, pavyzdžiui, praradus baltarusiškų trąšų 13 milijonų tonų, kai krito krovinių srautas nuo 46 milijonų per metus iki 33, sugebėjo vėl pasiekti 40 milijonų. Atradome krovinių, einame į priekį. Tai, mano manymu, tikrai šiandien uosto veiklą galima būtų parodyti kaip pavyzdinę.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Tai kam tada ta pertvarka?

– Minėjau – pertvarkos daromos tam, kad įeitum kaip reformatorius. Tačiau šioje vietoje reikia matyti ir kontekstą. O kontekstas yra toks – dalies valstybės valdomų įmonių įvairiose ministerijose, įvairiame pavaldume esančių įmonių vadovybė keitėsi, bet labiausiai keitėsi Susisiekimo ministerijoje esančių valstybės valdomų įmonių vadovai. Tai ir Vilniaus oro uostai, ir infrastruktūra, ir Transporto kompetencijų agentūra, ir dar bent pora įmonių, geležinkeliai, turėtume pavardinti.

Lieka uostas, kuris kažkaip per gerai dirba, kad galėtum taip paimti ir staiga pakeisti. Tai kas yra sugalvojama? Mano manymu, čia ir yra – po gerais kėslais, taip sakant, lenda tikrieji interesai. Yra pridedama daug visokių dalykų, kurie yra reikalingi, ir padaromas nedidelis dar vienas pakeitimas – keičiamas uosto direkcijos valdymo modelis. Iš dvipakopio su stebėtojų taryba ir valdyba pereinama į kitą valdymo modelį. Nepasakoma, į kokį. Turbūt naikinama stebėtojų taryba, spėčiau, bet įstatymas nepasako, į ką keičiamas. Tiesiog atsisakoma dvipakopio valdymo modelio.

– Tai gal ir uosto vadovo laikas jau suskaičiuotas toje kėdėje?

– Taip spėju ir iš Seimo tribūnos esu sakęs, kad bijau, jog gerai dirbančios uosto direkcijos gerai dirbantis vadovas, pastatytas ne šitos valdžios ir turbūt nelabai lojalus šitai valdžiai, gali būti pakeistas, nes keičiant uosto direkcijos valdymo modelį neišvengiamai iškyla ir personalijų klausimas arba gali būti iškeltas personalijų klausimas. Ir Algis Latakas, kuris nei man draugas, nei kas, o tik, taip sakant, mano buvusių pareigų perėmėjas, gerai darbuojasi, susitvarkė su uostą ištikusiais iššūkiais, ir jis gali būti pakeistas vien dėl to, kad ši valdžia norėtų savus pastumti.

– Gal yra konkrečios pavardės, kam to uosto reikia?

– Šiaip ar taip, gyvenu Klaipėdoje ir žinau, kad „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pernai pavasarį, kovo mėnesį, kėlė valdančiajai tuometinei daugumai reikalavimus, kad ne, čia neliksime vien tik socialdemokratų valdomų įmonių apsuptyje. Reikia ir „Nemuno aušrai“ kažkokių gerų vietų. Tai uosto direkcija buvo paminėta tarp tų. Žinant, kad R. Žemaitaitis kandidatavo į Klaipėdos mero postą 2023 metais, žinant, kad R. Žemaitaitis turi labai gerus kontaktus su buvusiais baltarusiškų trąšų vežėjais, Birių krovinių terminalu, kurie nesutaria su uosto direkcijos vadovybe pastaruoju metu. Labai realistiškai skambėjo tie girdimi garsai, kad R. Žemaitaitis, „Nemuno aušra“, reikalauja uosto direktoriaus galvos, tai yra pakeisti uosto direktorių.

Tai gali būti mėnesių klausimas.

Tai štai kaip pakeičiama – pakeičiant įstatymą, kuriame peržiūrimas uosto direkcijos valdymo modelis, nes paimti gerai dirbančios įmonės gerai dirbantį vadovą, kuris nelenda į jokias politikas, ir čia yra jo pranašumas, turėjau tą silpnybę – buvau politikas. Po manęs atėjęs Arvydas Vaitkus taip pat priklausė politinei partijai. Algis Latakas politiškai neutralus, bet užtat niekam ir netarnaus.

– Procesas jau negrįžtamas, Seimas pritarė. Kada pirmosios kregždės?

– Nežinau. Čia dabar viskas atitenka į Susisiekimo ministerijos rankas, nes neapibrėžus įstatyme valdymo modelio Susisiekimo ministerija turės teisę pasirinkti, apsispręsti dėl valdymo modelio, o tada visi procesai pajudės. Tai gali būti mėnesių klausimas.