Taip bus įprasmintos lietuvių raštijos ir kultūros veikėjo Liudviko Martyno Rėzos 250-osios gimimo metinės.
„Gintaro įlankoje iš tiesų vyksta istoriniai darbai – po kelių dešimtmečių Neringoje vėl statomas Kuršių marių kurėnas. Kartu grįžta senosios laivadirbystės žinios, amatas ir gyvas ryšys su mariomis, šimtmečius formavęs šio krašto tapatybę. Ypač prasminga, kad tai vyksta L. M. Rėzos 250-ųjų gimimo metinių metais ir tęsia Eduardo Jonušo pradėtą Kuršių marių laivybos paveldo gaivinimo darbą“, – teigė Neringos meras Darius Jasaitis.
Prasminga, kad tai vyksta L. M. Rėzos 250-ųjų gimimo metinių metais ir tęsia Eduardo Jonušo pradėtą Kuršių marių laivybos paveldo gaivinimo darbą.
Kurėnai šimtmečius buvo neatsiejama Kuršių nerijos kraštovaizdžio ir vietos žmonių gyvenimo dalis.
Dėl seklių marių vandenų statyti plokščiadugniai laivai, pritaikyti žvejybai ir kroviniams gabenti.
Tačiau po Antrojo pasaulinio karo, pasitraukus seniesiems krašto gyventojams ir tradicinius burlaivius keičiant motoriniams laivams, kurėnai Kuršių mariose beveik išnyko.
Svarbus kurėnų sugrįžimo etapas prasidėjo 1991–1993 metais.
Tuomet menininkas ir kraštotyrininkas E. Jonušas su pagalbininkais, remdamasis iš Vokietijos Brėmerhafeno muziejaus gautais autentiškais brėžiniais, atkūrė kurėną „Kuršis“.
Tai buvo pirmasis po Antrojo pasaulinio karo pagal istorinius brėžinius atkurtas kurėnas, iki šiol plaukiojantis Kuršių mariomis ir tapęs vienu iš Neringos simbolių.
(be temos)