GRŪDAI UOSTUOSE TAPO POLITINIU KROVINIU

Per Klaipėdos uostą šiemet sparčiau išaugusiam grūdų srautui, jei jie rusiškos ir baltarusiškos kilmės, gali būti pradėti taikyti apribojimai.

Grūdų rinkos svyravimas

Rytinės Baltijos jūros regione Klaipėdos uostas yra vienas tų, kurie turi didžiausią pajėgumą krauti grūdus. Jame grūdų krovą didesniais ar mažesniais kiekiais gali vykdyti mažiausiai penkios bendrovės, o gal net ir daugiau, jei būtų vertinama, kad grūdai ar jų produktai gali keliauti ir konteineriuose arba sunkvežimių priekabose didmaišiuose.

Bent jau šių metų pradžioje grūdai tapo vienu sėkmingiausių Klaipėdos uosto krovinių. Jų krovos augimas nuo metų pradžios siekė per 45 proc.

Tai galėjo lemti faktas, kad grūdų kaina rinkoje metų pradžioje buvo didelė ir skleistos kalbos, kad kainos mažės, kas ir įvyko.

Kai viešai buvo paskelbti duomenys apie žymų grūdų krovos augimą Klaipėdos uoste, pasigirdo pačių įvairiausių vertinimų. Dalis politikų ar netgi ekonomistų teigė, kad per Klaipėdos uostą gali keliauti rusiški grūdai iš Kaliningrado srities.

Toks pasisakymas nelabai suprantamas, nes nelabai logiška, kad uostus ir grūdų terminalus turinti Kaliningrado sritis grūdus gabentų per Klaipėdos uostą.

Buvo ir dar labiau kraštutinių vertinimų. Neva per Klaipėdos uostą galimai gabenami Rusijos iš Ukrainos pavogti grūdai. Tokios prielaidos vėlgi sunkiai paaiškinamos. Iš Ukrainos teritorijų, kurias okupavo Rusija, vagiamiems grūdams išgabenti per Klaipėdos uostą logistika būtų pernelyg sudėtinga ir brangi.

Grūdų pajėgumas uostuose

Bet kuriuo atveju grūdai, jei ir būtų gabenami sunkvežimiais per Lenkiją iš Ukrainos ar gabenami geležinkeliais iš Rytų per Klaipėdą, tapo politiniu kroviniu.

Dėl grūdų Lenkijos ūkininkai blokavo savo šalies kelius į Lietuvą. Jiems kilo įtarimų, kad Lietuvos verslininkai iš Ukrainos veža itin pigiai supirktus grūdus, kurie gali išbalansuoti tiek ES, tiek Lenkijos grūdų supirkimo kainas.

Aiškėja, kad Lenkija, kuri pastaraisiais metais itin smarkiai plėtojo savo jūrų uostus ir kelius, mažai ką darė vystydama grūdų eksporto pajėgumą.

Lenkija per metus eksportuoja apie 10 mln. tonų grūdų. Šiek tiek daugiau nei pusė jų keliauja per uostus, likusi dalis išvežama sunkvežimiais.

Neseniai Lenkijoje įvyko su šios šalies grūdų eksportu susijęs kongresas. Akcentuota, kad Lenkijos grūdų krovos į laivus technologijos yra senos, dvigubai lėtesnės nei Vokietijoje. Didesnė dalis Gdansko, Gdynės, Ščecino ir Svinouiscio uostų grūdų terminalų dar mena XX amžiaus šeštąjį dešimtmetį.

Greičiausiai Lenkijos uostų grūdų krovos terminalai yra gerokai lėtesni ir už tas technologijas, kurios yra Klaipėdos uoste.

Veikiausiai Lenkijos uostų grūdų krovos terminalai yra gerokai lėtesni ir už tas technologijas, kurios yra Klaipėdos uoste. Grūdų krovos sektorius vieninteliame Lietuvos jūrų uoste per pastaruosius porą dešimtmečių sparčiai plėtėsi.

Lenkija priėmė nuostatą dėl grūdų krovos stipriai plėtoti uostų infrastruktūrą, geležinkelius. Klausimas, ar tai įvyks, nes kurti konkretaus krovinio infrastruktūrą nėra lengva. Lenkijos grūdų ir pašarų rūmų pirmininkė Monika Piatkowska pastebėjo, kad dar 2018 m. valdžia žadėjusi įrengti šiuolaikinį grūdų uostą, bet jo projektas dar net nepajudėjęs.

Tranzitą žadėjo palikti

Šiomis dienomis daugelyje ES šalių, įskaitant ir Lietuvą, ir Lenkiją, yra rengiamos rezoliucijos dėl rusiškos ir baltarusiškos kilmės grūdų importo į Europos Sąjungą draudimo.

Panašią rezoliuciją jau yra priėmęs ir Latvijos Seimas. Jo nariai mano, kad rusiški ir baltarusiški grūdai per jų šalį neturi būti įvežami į ES. Priimta išlyga, kad rusiški ir baltarusiški grūdai gali būti gabenami per Latviją tranzitu į trečiąsias šalis. Taip Latvija siekia užsitikrinti, kad jos geležinkeliai ir uostai turėtų bent kokių nors pajamų iš tranzito.

Lietuvos Seime svarstant panašią rezoliuciją akcentuojama, kad grūdų importu iš Rusijos ir Baltarusijos būtų apribotas režimo pajėgumas vykdyti karą prieš Ukrainą.

Raginama, kad atsisakiusi rusiškų ir baltarusiškų grūdų ES intervencinėmis arba palaikomomis kainomis pirktų grūdus iš Ukrainos. Taip neva būtų padedama ir Ukrainai, ir nepiktinami protestus dėl žemų grūdų kainų ir rinkos išbalansavimo rengiantys Lenkijos ūkininkai.

Rezoliucija siekiama uždrausti bet kokį rusiškų ir baltarusiškų grūdų importą į ES per Lietuvos teritoriją. Jei per Lietuvą geležinkeliais, o po to laivais per Klaipėdos uostą keliauja rusiški ir baltarusiški grūdai, kas dabar nėra draudžiama, nes jiems ES sankcijos netaikomos, ateityje,  tikėtina, jų neliks. Metų pradžioje 45 proc. grūdų krovos augimą parodęs Klaipėdos uostas su šiuo kroviniu vėl gali „smigti žemyn“.

Kol kas neaišku, ar Lietuva uždraus tik rusiškų ir baltarusiškų grūdų importą į ES erdvę, ar ir tranzitą?

Prisiminę, kad Lietuva dar 2022 m. padarė didžiulę klaidą, uždrausdama baltarusiškų kalio trąšų tranzitą per Klaipėdos uostą, kai kurie Seimo nariai ragino tos pačios klaidos nedaryti dėl grūdų tranzito. Jei Rusija ir Baltarusija norės išgabenti grūdus į trečiąsias šalis ir Lietuva tai draus, jie keliaus per Latviją, gal dar kažkokias kitas šalis, kurios maisto produktų trąšų ir kitų su žemės ūkiu susijusių prekių tranzitui kliūčių nesudaro.