„Problema opi ir mane jaudina kiekvienais metais – tai fejerverkai. Labai seniai gyvenu Klaipėdoje ir visada jais piktinuosi. Per juos man atsiranda papildomas darbas – turiu gaudyti ir raminti savo kaimyno šunį bei kitus pro šalį bėgančius vargšelius“, – dienraščiui skundėsi klaipėdietė.
Pasak moters, ji pati fejerverkų prasmės nemato. Jos nuomone, kai kam tai galbūt trumpam suteikia džiaugsmo, tačiau, jos įsitikinimu, yra ir kitų būdų juos pradžiuginti, nesukeliant papildomo triukšmo aplinkiniams.
„Nematau iš tų fejerverkų nieko gero. Tai visai nereikalingas dalykas. Jeigu atsirastų žmogus, kuris juos galutinai uždraustų, duok Dieve jam dangaus karalystę“, – teigė gyventoja.
Pastaruoju metu žmonės jau dalijasi pastebėjimais, kad fejerverkų garsų ypač padaugėja savaitgaliais.
Visgi pažymėtina, kad pirotechnika nėra visiškai neribojama pramoga – jos naudojimui taikomos taisyklės.
Pagal Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymą, daugumos civilinės pirotechnikos priemonių negalima naudoti arčiau kaip 30 metrų nuo mokyklų, gydymo ir reabilitacijos įstaigų, maldos namų bei šarvojimo patalpų, jei naudojimas nesuderintas su pastatų ar patalpų valdytojais.
Išimtys taikomos tik F1 kategorijos fejerverkams ir P1 kategorijos gaminiams, kurie laikomi mažiausios rizikos priemonėmis.
Taip pat pirotechnikos negalima naudoti nuo 22 iki 8 val., jeigu dėl to trikdoma viešoji rimtis.
Įstatyme numatytos išimtys švenčių dienomis ir tam tikriems masiniams renginiams, kuriems suteikti leidimai.
Gyventojai gali kreiptis į policiją, jei fejerverkai naudojami draudžiamoje vietoje ar trikdo viešąją rimtį, naudojamos draudžiamos petardos, pirotechnika naudojama apsvaigus ar kyla pavojus žmonių saugumui.
Už pirotechnikos naudojimo ar įsigijimo tvarkos pažeidimus gali grėsti administracinė atsakomybė ir bauda.
Todėl fejerverkų mėgėjams verta prisiminti, kad teisė pramogauti nėra neribota – šalia yra ir kitų žmonių, kurių poilsį ir saugumą reikia gerbti.
(be temos)
(be temos)
(be temos)