Dienos komentaras

Gyvybė pas mus - pigi

Kokia suma įkainotumėte savo gyvybę? Ar atiduotumėte ją už 400-600 litų? Ne? Aš taip pat.

Bet yra žmonių, kasdien pasiruošusių paaukoti savo gyvybę, kad išgelbėtų kitus, nors už tai negauna nė tūkstančio litų per mėnesį.

Štai Greitosios medicininės pagalbos medikai uždirba tik apie 600-800 litų „į rankas“. Jiems tokia suma mokama nepaisant nepavydėtinų darbo sąlygų.

Žmonių gyvybes medikams tenka gelbėti ir dieną, ir naktį, ir žiemą, ir vasarą. Net per Naujuosius metus šampano taurę jiems dažnai pasitaiko kelti ne namuose, o darbe. Kartais tą naujametį šampaną tenka išgerti tik paryčiais, nes visą naktį praleidžia dirbdami: tvarstydami žaizdas susižeidusiems, gelbėdami apsinuodijusius alkoholiu ar persivalgiusius.

Medikai turi tvarstyti ir pačias baisiausiais žaizdas, matyti pačias didžiausias kančias, taip pat mirusiuosius. Beje, už juos būna kur kas baisesni gyvieji, kurie, paveikti paūmėjusių psichikos ligų ar suvartotų svaigalų, ima mojuoti kumščiais medikams po nosimis, keikia juos nešvankiausiais žodžiais ar net grasina nužudyti. Ar norėtumėte savo darbe kone kasdien su tuo susidurti ir dar bandyti padėti tiems, kurie kelia grėsmę?

„Esame žemiau skurdo ribos. 600 litų - tai ne atlyginimas, o išmalda, iš kurios neįmanoma pragyventi ir juo labiau išlaikyti šeimą. Kad išgyventume, turime dirbti keliuose darbuose“, - skundėsi viena felčerė iš Klaipėdos.

Tačiau ji pasiryžusi ir toliau už šią išmaldą gelbėti visų mūsų gyvybes, net jei dėl to pačiai iškiltų pavojus.

Gaisrininkai, vaduojantys ir žmones, ir jų turtą nuo ugnies liežuvių, uždirba taip pat nedaug. Dalis jų, neturinčių didelio darbo stažo ir nepalypėjusių karjeros laiptais, už kovą su ugnimi negauna nė 1000 litų. Tiesa, jie dirba tik kas ketvirtą parą. Bet ar daugelis mūsų už mažiau nei 1000 litų lįstumėme į ugnį?

Greitai prasidės vasaros sezonas. Šiuo metu ruošiami paplūdimių gelbėtojai. Jų visuose Klaipėdos pajūrio paplūdimiuose prireiks apie 80. Kol kas norinčiųjų dirbti tokį darbą yra vos ne perpus mažiau nei reikia. Visose aukštosiose mokyklose ir spaudoje apstu skelbimų, kviečiančių dirbti gelbėtojais, tačiau į atranką ateina nedaugelis.

Netgi daugumos studentų nesužavi, toks, atrodytų, romantiškas sezoninis darbas, kurio metu gali iki valiai prisibūti paplūdimyje ir dar pasijusti didvyriu, saugančiu kitų gyvybes.

Tie, kurie vienus metus pabūna gelbėtojais, dažniausiai nebenori tokio darbo dirbti kitąmet. Kurgi norės. Juk žmones tenka traukti iš šėlstančios jūros, kuri dargi yra klastinga: pilna duobių ir stiprių išilginių srovių, net geriems plaukikams kartais sutrukdančių parplaukti į krantą.

Įbridusiems į tokią jūrą gelbėtojams reikia ne tik suspėti nuplaukti iki skęstančiojo, kuris neretai būna atsidūręs už plūduro, bet ir parplukdyti nelaimėlį į krantą taip, kad šis nenuskęstų ir bepanikuodamas nenuskandintų to, kuris gelbsti jo gyvybę.

Tokiomis sąlygomis gelbėtojams tenka dirbti dažnai, o už pastangas ir riziką jie gauna minimalų atlyginimą.

Negalvokite, kad žmogaus gyvybė - nepaprastai brangi. Mūsų šalyje ji neįkainota nė tūkstančiu litų.