IEŠKO KOMPROMISO DĖL ŽVEJYBOS KURŠIŲ MARIOSE

Stringa siekis Kuršių mariose uždrausti verslinę žvejybą, kaip buvo numatyta pradiniuose projektuose.

Nėra pinigų kompensacijoms

Neseniai pastabas dėl žvejybos Kuršių mariose pateikė Aplinkos ministerija. Ji pritarė siekiams gausinti žuvų išteklius. Tačiau nepritarta staigiems pokyčiams Kuršių mariose.

Viena priežasčių – ministerija neturi žuvų išteklių tyrimo duomenų ar mokslininkų rekomendacijų keisti ūkinės veiklos sąlygas Kuršių mariose.

Yra ir kita nuostata – jei veiklos sąlygos žvejams taptų sunkesnės arba veikla iš viso nutraukiama, valstybei tektų mokėti kompensacijas. Uždrausta verslinė žvejyba turėtų būti kompensuojama iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos ar kitų Aplinkos arba Žemės ūkio ministerijų vykdomų programų.

Lietuvos mokslininkai daro išvadą, kad kai 75 proc. Kuršių marių teritorijos priklauso Rusijai, verslinės žvejybos uždraudimas Lietuvos dalyje neužtikrins didesnio žuvų išteklių gausėjimo.

Esant pandemijos sąlygoms ir migrantų krizei, skirti pinigų iš valstybės biudžeto žvejybos kompensacijoms nėra galimybių.

Mariose būtų mažai ribojimų

Aplinkos ministerijos duomenimis, Kuršių mariose nėra didelės problemos su žuvų ištekliais. Mariose mažėja žiobrių ir ypač sterkų, tačiau daugėja karšių, kitų žuvų išteklių būklė kinta nedaug.

Siūloma nenustatyti verslinės žvejybos apribojimų, kurie neparemti žuvininkystės tyrimų duomenimis.

Siūlyta Kuršių mariose leisti ne tik specializuotąją stintų, bet ir mažos apimties įvairių rūšių žuvų žvejybą. Saugant Kuršių mariose migruojančias žuvis (lašišas, šlakius, žiobrius, perpeles), įvesta daug žvejybos apribojimų. Taip pat papildomai numatoma riboti žvejybą kai kuriose Kuršių marių zonose.

Kuršių mariose daugiausia sugaunama karšių, kuojų, ešerių, stintų. Tai sudaro apie 70 proc. verslinės žvejybos laimikių. Šių žuvų ištekliams, mokslininkų vertinimu, artimiausius penkerius metus niekas negresia.

Lietuvos mokslininkai daro išvadą, kad kai 75 proc. Kuršių marių teritorijos priklauso Rusijai, verslinės žvejybos uždraudimas Lietuvos dalyje neužtikrins didesnio žuvų išteklių gausėjimo.

Kuršių mariose siūloma tik mažinti verslinės žvejybos įrankių skaičių, o leidžiamas žvejybos akvatorijas ir žvejybos terminus galėtų nustatyti aplinkos ministras.

Siūloma neriboti mažos apimties pramoginės žvejybos. Joje naudojami maži laivai, žvejojama trumpai ir tik vietiniam naudojimui.

Švelnėtų Vyriausybės programa

Aplinkos ministerija siūlo Seimui dar tobulinti Žuvininkystės įstatymą. Nurodyta daugybės straipsnių tobulinimo siūlymų. Tobulinimai susiję ne tik su Kuršių mariomis, bet ir su Baltijos jūros priekrantės žvejyba.

Šios Vyriausybės programoje yra numatyta, kad "siekiant vidaus vandenyse ir Baltijos jūros priekrantėje apsaugoti migruojančias žuvų rūšis reikia teikti prioritetą mėgėjų žvejybai, peržiūrėti verslinę žvejybą reguliuojančias teisines ir paramos pasitraukimui iš žuvininkystės verslo arba kompensavimo ūkio subjektams dėl pablogintų verslinės žvejybos sąlygų ar jos uždraudimo priemones, verslinę žvejybą vidaus vandenyse ir Baltijos jūros priekrantėje sustabdant, reikšmingai apribojant (draudžiami įrankiai, būdai ar akvatorijos) arba perorientuojant į tradicinę mažos apimties žvejybą".

Ką su šia drąsia, prieš verslą nukreipta nuostata darys dabartinė valdžia?

Aplinkos ministerija siūlo, kad reglamentuojant žvejybą svarbu įvertinti ne tik žuvų išteklius, bet ir žvejybą kaip tautinį, nematerialų kultūros paveldą, mokslinius tyrimus, žvejyba užsiimančių asmenų, šeimų ir bendruomenių veiklą, šio amato raidą ir perspektyvas, sąsajas su kitais verslais ir kitus tradicinės žvejybos aspektus.

Pateikti siūlymai įvesti naujus terminus, vienas jų – "Tradicinė mažos apimties žvejyba vidaus vandenyse". Ji leistų gaudyti žuvis atrankiosios verslinės žvejybos įrankiais Kuršių mariose, polderiuose. Kitas terminas – "Specializuotoji verslinė žvejyba". Joje būtų reglamentuoti pagrindiniai ir šalutiniai žvejybos laimikiai, žvejybos įrankiai.