Tai vienos svarbiausių metų pratybų, subūrusios šaulius iš Klaipėdos, Priekulės, Kretingos, Gargždų ir Šilutės rajonų.

Pratybose dalyvavo daugiau kaip 700 šaulių, kurie veikė tiek su asmeniniais ginklais šaulio tarnybai bei ekipuote, tiek su Lietuvos šaulių sąjungos išduotu inventoriumi.

„Pagrindinis pratybų tikslas – patikrinti greitojo šaulių mobilizavimo procedūras gavus iškvietimą, įvertinti jų valdymo efektyvumą, pasirengimą bei aprūpinimą. Man, kaip naujai paskirtam rinktinės vadui, buvo puiki proga susipažinti su šauliais, jų ekipuote ir transportu, pamatyti, kokie jie yra motyvuoti“, – sakė naujai paskirtas Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (Jūros) šaulių 3-iosios rinktinės vadas mjr. Artūras Milkintis.

Apie motyvaciją mjr. A. Milkintis prabilo neatsitiktinai – visiems šauliams įkvepiančiu pavyzdžiu tapo vienas brolis šaulys, į pratybas atvykęs po rimtos kojos traumos. „Meilė Tėvynei stipresnė už nepatogumą rikiuotėje stovėti su nutrauktu achilu. Palinkėjome šauliui sėkmingo gijimo, o kol vaikščioti jis gali tik su ramentais, dalyvauja šauliškose veiklose, kuriose nereikia bėgioti“, – stipriu šaulio charakteriu džiaugėsi rinktinės vadas.

Į pratybas atvykę krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas bei Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojas plk. ltn. Gediminas Latvys, sveikindami susirinkusius pratybų dalyvius, pabrėžė šauliškų veiklų svarbą nacionaliniam saugumui, skatino aktyviai įsitraukti stiprinant valstybės gynybos pajėgumus ir skleisti žinią, kad kiekvieno piliečio vaidmuo visuotinėje valstybės gynyboje yra labai svarbus.

„Vakarų Lietuvos šaulių pratybos dar kartą parodė brolių ir sesių bendruomeniškumą, ryžtą ir aukštą pasirengimą. Tai gyvas įrodymas, kad Lietuvos piliečiai yra pasiryžę ginti savo Tėvynę“, – pabrėžė mjr. A. Milkintis.

Pasak rinktinės vado, šauliškose veiklose civiliai piliečiai gali rinktis įvairias veiklas, ne vien tik dalyvauti pratybose miške su ginklu rankose: šaulys gali būti bepiločių orlaivių operatoriumi, ryšių specialistu, teikti medicinos paramą, ugdyti jaunuosius šaulius, virti šaulišką košę ar savanoriauti bendruomenės renginiuose.

„Visuotinės gynybos struktūroje yra gausybė veiklos kiekvienam Lietuvos gyventojui pagal jo fizinį pasirengimą, kompetencijas, patirtis ir požiūrį į ginklą. Šauliais tapę civiliai gali atrasti savo vietą ir ginkluotose, ir neginkluotose veiklose, kurios yra vienodai svarbios valstybės išgyvenimui“, – atkreipia dėmesį Klaipėdos krašto šaulių vadas ir ragina kiekvieną Lietuvos pilietį rinktis narystę beveik 17 tūkst. vienijančioje Lietuvos šaulių sąjungoje.

„Jeigu sakai, kad padarytum viską, jog apgintum savo šeimą, žinok, kad visko nereikia – skirk šiek tiek laiko ir pastangų pasiruošti ir daryk tai jau dabar, – primena Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojas plk. ltn. Gediminas Latvys. – Nes tapęs šauliu įgysi vertingų žinių ir įgūdžių, žinosi savo vietą visuotinėje gynyboje, mokėsi pasirūpinti savimi ir savo šeima, žinosi, kur gauti patikimos informacijos, krizės akivaizdoje neliksi vienas, žinosi, kur eiti ir ką daryti“.