Išsaugotas inkstas ir galimybė gyventi visavertį gyvenimą – taip pasisekė dviem onkologiniams pacientams, kuriems buvo pritaikytas naujas gydymo metodas. Respublikinės Klaipėdos ligoninės intervenciniai radiologai Vakarų Lietuvoje atliko pirmąsias krioabliacijas – navikų suardymą šalčiu.

Pasitelkė šaltį

Praėjusią savaitę Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje pirmą kartą buvo atliktos krioabliacijos procedūros: inkstuose aptikti augliai sunaikinti šalčiu. Tai mikroinvazinis gydymo metodas, kai navikas kompiuterinio tomografo kontrolėje pasiekiamas itin plonomis adatomis ir paveikiamas šalčiu.

Krioabliacija trunka apie dvi valandas, pacientui taikoma bendrinė nejautra. Šis gydymo metodas pasirenkamas, kai navikas aptinkamas nepatogioje bei sunkiai chirurgams pasiekiamoje vietoje, kai kyla rizika prarasti inkstą arba pacientui dėl įvairių priežasčių negalima taikyti įprasto chirurginio gydymo būdo. Gydymas šalčiu dažniausiai pasirenkamas esant sudėtingiems ligos atvejams.

Naujas gydymo metodas pritaikytas 48 metų ir 75 metų vyrams iš Klaipėdos regiono. Po procedūros abu pacientai kitą dieną išleisti namo.

Pasižymi tikslumu

Naująsias procedūras su didžiule įvairių specialistų komanda atliko Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojas radiologas Mindaugas Lesutis. Įsisavinti naująjį gydymo metodą klaipėdiečiams padėjo didelę patirtį turintis Nacionalinio vėžio instituto intervencinis onkologas Mantas Trakymas, kolegų vadinamas intervencinių radiologinių procedūrų tėvu Lietuvoje. Šios srities ekspertas kaip didžiulį krioabliacijos privalumą paminėjo tai, jog po šios procedūros, pasišalinus žuvusioms vėžio ląstelėms, inkste nelieka randų. Sunaikinus naviką, išsaugotas inkstas toliau funkcionuoja, taip pat išsaugoma šlapimo nutekėjimo funkcija.

„Krioabliacija – preciziška gydymo procedūra, kai galima pasirinkti šalčiu paveikiamą zoną, kurioje žus vėžinės ląstelės. Tai ypač svarbu, kai navikas yra rizikingoje vietoje, arti kraujagyslių. Atliekant abliaciją karščiu tai padaryti ne visada pavyksta“, – paaiškino Respublikinės Klaipėdos ligoninės Radiologijos skyriaus vedėjas Artūras Čiuvašovas.

Mokslinių tyrimų duomenimis, po gydymo šalčiu vėžys 99 proc. atvejų neatsinaujina.

Nereikia koreguoti darbų ar mitybos

„Gydytojai urologai nuo šiol turės dar vieną įrankį, gydant inkstų vėžį, kai maksimaliai išsaugomas bei tausojamas pats organas“, – pasidžiaugė Radiologijos skyriaus vedėjas, paminėjęs, kad šio gydymo metodo atsiradimui Klaipėdos regione įtakos turėjo ir glaudus bei ilgalaikis bendradarbiavimas su ligoninės urologais.

Kaune ir Vilniuje šios procedūros jau buvo atliekamos ir anksčiau. „Galime pasidžiaugti, kad nuo šiol šias pažangias procedūras galime pasiūlyti ir Klaipėdos regiono pacientams“, – sakė Radiologijos skyriaus vedėjas.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojas urologas Marius Markevičius pasakojo, kad po krioabliacijos pacientas gana greitai vėl gali gyventi visavertį gyvenimą ir grįžti į darbą. Jam tik kuriam laikui tenka apriboti fizinę veiklą, gali jausti maudimą ligos pakenktoje vietoje.

„Po gydymo šalčiu pacientai gana greitai gali grįžti prie fizinės veiklos, kuri onkologiniams pacientams yra itin svarbi. Bet jiems nereikia koreguoti darbų ar mitybos. Tokie pacientai mažiau laiko praleidžia ligoninėje ir greičiau grįžta į darbą, tad šiuo atveju išlošia ir valstybė“, – privalumus vardijo urologas.

Nauja: svečias iš sostinės intervencinis onkologas M. Trakymas (pirmas iš kairės) kolegai M. Lesučiui padeda įvaldyti naują metodą – naviko suardymą šalčiu. Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Sprendimą priima komanda

A. Čiuvašovas paaiškino, kad krioabliacija nebus kasdienė procedūra. Šis gydymo metodas šalčiu yra gana brangus, tad Ligonių kasos išlaidas apmoka tik esant sudėtingiems ligos atvejams. Svarbus ir naviko dydis – šalčiu sunaikinti naviką galima, kai jis yra ne didesnis nei 3–4 centimetrų.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Urologijos skyriaus vedėjas Viktoras Raševskis paaiškino, kad minimaliai invaziniais metodais stengiamasi gydyti vyresnio amžiaus, turinčius gretutinių ligų ar jau netekusius inksto pacientus, kuriems aptinkamas nedidelis auglys ir didelės apimties operacija gali būti rizikinga. Tokiais atvejais gali būti taikoma radiodažnuminė, mikrobangų abliacijos arba krioabliacija.

„Pasitarę su pacientu bei vadovaujantis tam tikrais apibrėžimais kada kokį gydymą taikyti, diskutuojame, aptariame su radiologais ir priimame sprendimą, koks gydymo metodas pacientui būtų optimaliausias bei tinkamiausias“, – sakė Urologijos skyriaus vedėjas.

Kiekvieno paciento gydymas turi būti aptariamas multidisciplininėje komandoje ir parenkamas geriausias, labiausiai tinkamas gydymo būdas.

Pritaikymo galimybės – vis platesnės

Respublikinės Klaipėdos ligoninės radiologai vis labiau plečia intervencinių procedūrų galimybes, tad vis daugiau pacientų sulaukia tausojančio gydymo, užkertamas kelias grėsmingos ligos plitimui arba numalšinamas stiprus skausmas.

„Radiologija, vadinamosios medicinos akys, vis dažniau tampa ne tik diagnostine sritimi, bet kartais – ir rankomis, – pritarė Radiologijos skyriaus vedėjas. – Mes galime ne tik pamatyti, bet ir paimti mėginius diagnostikai, o nustatę pažeidimą, galime ir gydyti.“

Nuo praėjusių metų intervencinis radiologas M. Lesutis kartu su komanda atlieka mikrobangų abliacijas: apie specialią adatą sukuriamas reikalingos temperatūros laukas ir ligos židinys tiksliai bei preciziškai suardomas. Šios procedūros padeda išsaugoti organo vientisumą, nes neprireikia didelio pjūvio, mažiau pažeidžiami aplinkiniai audiniai, mažesnė komplikacijų rizika, gerokai mažesnis pooperacinis skausmas ir pacientas greičiau pasveiksta.

Gydytojo M. Lesučio atliekamos nervinės šaknelės blokados stuburo tarpslankstelinėje angoje tarp pacientų – gana paklausios ir jaučiamas vis didesnis jų poreikis. Blokada – skausmą malšinančio vaisto ar vaistų mišinio suleidimas aplink nervą, siekiant nutraukti, blokuoti patologinio skausmo impulso plitimą. Šios procedūros padeda nuimti didžiulį nugaros ar kitos srities skausmą, kurį gali sukelti besikartojantys nervinių šaknelių uždegimai.

A. Čiuvašovas akcentavo radiologų komandinį darbą su kitų sričių gydytojais, taip pat ligoninės administracijos pasitikėjimą ir palaikymą, kuris itin svarbus siekiant rezultatų.

„Džiugu, kai įdėjus didžiules pastangas, gauname pozityvų rezultatą, galime taikyti naujus gydymo metodus ir padėti pacientui“, – pasidžiaugė Radiologijos skyriaus vedėjas.