IŠLIEKA LIETUVOS TRANSPORTO ORIENTACIJA Į RYTUS

Šiuo metu tranzito ryšiai su Rytais per Lietuvą dėl karo Ukrainoje yra beveik mirę ir neaišku, kada jie bus atstatyti.

Be Baltarusijos neišsivers

Nepaisant to, nemaža Lietuvos susisiekimo sistemos plėtojimo strategijos dalis, bent jau pagal programines nuostatas, išlieka susijusi su Rytais.

Nacionalinėje susisiekimo plėtros programoje teigiama, kad Rytų–Vakarų transporto koridorius yra vienas svarbiausių transporto plėtros projektų Lietuvoje. Visi šie projektai vis dar siejami su Klaipėdos uostu. Iš jo reikšmingos transporto veiklos kryptys suka ir į Baltarusijos Lydos, Minsko kryptis, ir į Rusijos Kaliningrado miestą.

Rytų–Vakarų transporto koridoriai brėžiami daugiausia per Baltarusiją, o Rusijos Šiaurės–Pietų krypties keliai dažnai įtraukia Rusijos Kaliningrado sritį, o po jos – Lenkiją ir Vakarų Europą.

Šiaurės ir Pietų kryptyse Kaliningrado srities galėtų ir nebūti, nes ją gali pakeisti ilgesnis kelias per Suvalkus, o Rytų–Vakarų koridoriuje be Baltarusijos neįmanoma išsiversti.

Dabar su Baltarusija krovinių pervežimo ryšiai beveik visiškai nutraukti. Neveikia jūrų greitkelių sistema iš Rytų į Skandinaviją, Vokietiją ir kitas Baltijos ir Šiaurės jūros šalis.

Lietuva su išvystytu Klaipėdos uostu, geriausiais keliais Rytų ir Vakarų kryptimis, rusiškos vėžės geležinkeliais, kurie itin efektyvūs tik ta kryptimi, yra atsidūrusi tarsi krovinių gabenimo užkampyje. Visos pastangos ir išankstiniai planai atsimuša į Rytų Europos sienas.

Neveikia ir viena iš nuolat valdžios koridoriuose kartotų svarbių Lietuvos transporto nuostatų, kad turime tapti Europos ir Azijos prekybos ašimi.

Lietuvoje tarsi yra išlikęs tikėjimas, kad karas Ukrainoje greitai baigsis, Baltarusijoje ir Rusijoje vyks ryškūs pokyčiai, nugalės jėgos, kurios vėl leis visu tempu plėtoti transporto ryšius tarp Rytų ir Vakarų.

Rytai uždarė ir Kiniją

Strateginės Klaipėdos uosto plėtros tikslai kaip vieną iš svarbiausių veiklos krypčių numatė tranzito didinimą. Iš dalies ir dėl to Klaipėdoje kuriamas maksimalių parametrų laivus galintis priimti uostas, kuris turi viziją valdyti apie 15 proc. Baltijos jūros krovinių.

Tai reikštų, kad Klaipėdos uostas meta iššūkį Rusijos gigantams Suomijos įlankoje, sparčiai besivystantiems Lenkijos uostams, jau nekalbant apie nemažas ambicijas turinčius kaimyninius Latvijos uostus.

Toks iššūkis Klaipėdos uostui būtų įmanomas, jei jis, kaip buvo prieš metus, savo rankose laikytų Baltarusijos eksportą, importą ir nemažą dalį tranzito iš Kinijos per Kazachstaną, Rusiją, Baltarusiją į Skandinavijos kraštus.

Dabar viso to nėra, nes keliasdešimt kilometrų už Vilniaus yra kroviniams judėti beveik aklina siena su Baltarusija, o tai reiškia ir su Rytais, ir su Kinija.

Vienintelis dalykas, ką Lietuva šiandien beveik nevaldomai arba mažai valdomai gauna iš Rytų, – pigi darbo jėga. Dėl sankcijų menkstant Rusijos ekonomikai, joje dirbę uzbekai, kirgizai, tadžikai, kazachai į Vakarų Europą keliauja per Baltijos šalis, nes čia juos, kalbančius rusiškai, supranta vietiniai.

Didelis antplūdis pigios darbo jėgos išbalansuoja Lietuvos darbo rinką. Lietuvos valdžia pataikauja verslui, kuriam samdyti azijiečius kainuoja pigiau. Todėl kasmet vis daugiau vairuotojų, statybininkų, gamyklų darbininkų plūsta į Lietuvą.

Ar sugrįš „Saulė“ ir „Vikingas“?

Kaip Lietuva, per pastaruosius metus praradusi didelę dalį tranzito, planuotų jį susigrąžinti bent per Klaipėdos uostą?

Tarp šiuo metu vis dar oficialiai pristatomų Klaipėdos uosto veiklos apimčių augimo galimybių esminė yra tokia: užtikrinti susisiekimą tarp Rytų ir Vakarų rinkų.

„Pagrindinės rinkos, kuriose potencialiai esame, yra Baltarusija, Kazachstanas, Kinija, Turkija. Baltijos uostų apskritai ir Klaipėdos uosto konkrečiai konkurencinis pranašumas, pvz., Kinijos atveju, yra maždaug tris kartus trumpesnis kelionės laikas“, – tai yra išrašas iš oficialaus Lietuvos dokumento apie Klaipėdos uosto veiklos apimčių augimo galimybes.

Toliau prisimenamos geležinkelių linijos „Saulė“ ir „Vikingas“, kurios dabar yra nutrūkusios dėl karo Ukrainoje ir dėl sugedusių ekonominių santykių su Baltarusija.

„Naujų krovinių pritraukimas iš tolimųjų rinkų laikytinas strateginiu Klaipėdos uosto plėtros siekiu... Uosto galimybės pritraukti naujus krovinius sietinos ir su artimesnėmis rinkomis, visų pirma su kaimyninės Baltarusijos“, – čia vėl ištrauka iš oficialaus Lietuvos transporto sistemos dokumento.

Lietuvoje tarsi yra išlikęs tikėjimas, kad karas Ukrainoje greitai baigsis, Baltarusijoje ir Rusijoje vyks ryškūs pokyčiai, nugalės jėgos, kurios vėl leis visu tempu plėtoti transporto ryšius tarp Rytų ir Vakarų.