Lėmė nusikaltimų laipsniai

Estijos Harju apygardos teismas išteisino septynis asmenis – buvusius Talino jungtinio uosto („Tallinna Sadam“) valdybos narius ir kitus uosto darbuotojus. Jie buvo kaltinami skirtingais nusikaltimais: vieni kyšio ėmimu, pinigų plovimu, o kiti – pareigūnų papirkinėjimu, bendrininkavimu plaunant pinigus.

Talino uosto darbuotojai buvo išteisinti ne todėl, kad jie būtų buvę niekuo dėti, o todėl, kad baigėsi terminas tiems nusikaltimams, kuriais jie buvo kaltinami. Pagal Estijos įstatymus, kyšio ėmimu ar davimu, pinigų plovimu kaltinamam pareigūnui senaties terminas yra 10 metų. Pareigūno veiksmai laikomi pirmojo laipsnio nusikaltimu.

Harju apygardos teismas su Estijos prokuratūros pritarimu sutiko, kad Talino jungtinio uosto valdybos nariai ar šio uosto darbuotojai nėra pareigūnai. Tokiu atveju paprastam asmeniui (ne pareigūnui) taikoma antrojo laipsnio nusikaltimo sąvoka su penkerių metų senaties terminu.

Suėjus penkerių metų senaties terminui visi „Tallinna Sadam“ valdybos nariai ir kiti darbuotojai buvo išteisinti. Tai leido jiems prisiteisti ir didžiules, net iki 181 tūkst. eurų vienam asmeniui kompensacijas.

Teisinės sistemos nesėkmė

Talino jungtinio uosto valdybos nariai ir kiti darbuotojai bandė pasipelnyti iš šio uosto dukterinės įmonės „TS Laevad“ užsakymo Turkijoje ir Lenkijoje statyti tarp Estijos salų plaukiojančius keltus.

Buvo numatyta, kad nuo sandorio sumos valdybos nariams laivų statytojai turi sumokėti dviejų procentų tarpininkavimo sumą. Įvairių susitarimų, grynųjų pinigų ėmimų Talino jungtinio uosto valdybos nariai turėjo maždaug dar su 10 kitų Estijos įmonių.

Buvo kaltinimų ir dėl to, kad jie kaip tarpininkai veikę ir kai kurioms bendrovėms padedant laimėti viešuosius pirkimus. Ne visi kaltinimai buvo įrodyti. Kai kuriuos epizodus teismas atmetė kaip nepagrįstus.

Estijos Harju apygardos teismo sprendimas šioje šalyje sukėlė tam tikrą reakciją. Kai kurie šios šalies teisininkai laikosi nuostatos, kad išteisinimas dėl senaties termino esanti Estijos teisinės sistemos nesėkmė. Siūloma su Talino uosto veikla susijusį atvejį itin kruopščiai išanalizuoti, kad ateityje tokie „migloti išteisinimai“ nesikartotų.

Lietuvoje, kaip ir Estijoje, veikia vis daugiau kuriamų nepriklausomų valdybos narių kontorėlių, per kurias gali būti plaunami pinigai.

Talino jungtinio uosto valdybos narių pasipelnymo byla buvo pavadinta Mamutų procesu, Estijos žmonėms esą sunku išaiškinti, kodėl žinomi asmenys, realiai darę nusižengimus, buvo išteisinti.

Panašaus efekto buvo sulaukusi ir su „MG Baltic“, Eligijumi Masiuliu, Raimondu Kurlianskiu susijusi byla Lietuvoje, kai pirmojo teismo proceso jie buvo pripažinti nekaltais. Vėliau apeliacinis teismas viską tarsi sustatė į vietas. Liko ir didelis klaustukas – kodėl šioje byloje nuteistas Vytautas Gapšys neatleistas iš Seimo narių.

Manoma, kad „Tallinna Sadam“ valdybos narių byloje taip pat bus kreipiamasi į apeliacinę teismo instanciją. Vilties, kad ji ką nors pakeis, beveik nėra, nes senaties terminas yra itin konkreti teismo nuostata.

Talino analogai Lietuvoje

Dabar daugelis buvusių Lietuvos valstybės įmonių yra atsidūrusios panašioje padėtyje, kokioje „Tallinna Sadam“ buvo anksčiau.

Buvusias Lietuvos valstybės įmones valdo nepriklausomais vadinami valdybų nariai. Juos kaip valdybų narius į įvairias Lietuvos valstybės akcionuotas bendroves atrenka ministerijos, kurių veiklos srityse tos bendrovės yra.

Formaliai ministerijos joms pavaldžių akcinių bendrovių valdybos nariams atrinkti skelbia konkursus. Dažnai juos laimi vieno žmogaus – potencialaus valdybos nario sukurta 3–5 asmenų bendrovė. Šioje bendrovėje tradiciškai būna pats universalus bet kokios veiklos įmonei tinkantis valdybos narys ir jo padėjėjai.

Kas gali paneigti, kad nepriklausomi valdybų nariai nėra ministerijai ar politinėms partijoms, ypač esančioms valdžioje, itin palankūs ir lojalūs žmonės.

Samdomų, neva nepriklausomų valdybos narių „kontorėles“, tiksliau UAB-us, estiškai OÜ, turėjo ir „Tallinna Sadam“ valdybos nariai, kurie kaltinti kyšių ėmimu, pinigų plovimu ir kitais nusikaltimais. Kyšiu laikyti tarpininkavimo pinigai būdavo pervedami į tas OÜ.

Nėra jokios garantijos, kad nepriklausomi valdybų nariai, jų padėjėjai, giminės, kaip tai įprasta Lietuvoje, nesuka kokių nors papildomų verslų šalia valdybos nario, kuris jau yra „kietas“ vien dėl to, kad turi sąsajų su valstybės verslu, kuriuo, panašu, tiek Lietuvoje, tiek Estijoje, o greičiausiai ir kitur, žmonės yra linkę pasinaudoti.