Šie metai Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklai – ypatingi, jubiliejiniai. Minėdama brandžią sukaktį, įstaigos bendruomenė miestiečius kviečia į 80-mečio progai skirtus renginius. Jų pradžią antradienį paskelbė edukacinė konferencija, skirta ir Klaipėdos krašto prie Lietuvos prijungimui paminėti.

Prisiminė istoriją

Antradienį į Prano Domšaičio galerijoje vykusią edukacinę konferenciją rinkosi istorikai, uostamiesčio įmonių ir įstaigų atstovai, mokyklos darbuotojai.

Renginio metu buvo aptarti svarbūs Klaipėdos miestui pokyčiai pramonės, švietimo, kultūros srityse. Taip pat prisiminti žymių žmonių darbai, turėję įtakos ir nubrėžę gaires uostamiesčio istorijai iki pat XXI a.

Anot konferencijoje dalyvavusių pranešėjų, 1936 m. – išskirtiniai Klaipėdos miestui. Tuomet buvo įsteigta dabartinės Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklos pirmtakė – Klaipėdos valstybinė amatų mokykla, taip reikalinga Lietuvos pramonės ir prekybos vystymuisi.

Renginyje Klaipėdos universiteto Istorijos katedros vedėjas prof. Vygantas Vareikis skaitė pranešimą apie uostamiesčio istorinę raidą, prie kurios, jo žodžiais, prisidėjo ir Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla. "Anksčiau Klaipėda buvo Rytų Prūsijos provincija su niekinga medienos prekyba per Nemuną. Laivyba, amatai ir prekyba mieste strigo. Situacija pradėjo keistis tik po Pirmojo pasaulinio karo, tarpukario laikotarpiu", – aiškino istorikas.

V.Vareikiui antrino Lietuvos jūrų muziejaus muziejininkas-istorikas Romualdas Adomavičius, atskleidęs Lietuvos jūrų laivyno istoriją 1918–1940 m. Anot jo, laivyno įkūrimas Klaipėdoje buvo sudėtingas procesas: "Istoriškai žiūrint, šalis buvo žemės ūkio kraštas ir jūrinė prekyba čia beveik neegzistavo. Lūžis įvyko tarpukariu, pradėjus kurtis laivynui, vystytis pramonei", – sakė pranešėjas.

Pasak Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklos vyresniosios  istorijos mokytojos Stanislavos Barkauskienės, buvusi Klaipėdos valstybinė amatų mokykla dar praėjusiame amžiuje ruošė specialistus pramonei ir buvo paveikta to laikmečio istorijos. "Mokykla buvo reikalinga bet kuriai valdžiai, nes tai – miesto kultūros židinys. Būtent švietimas ir pažinimo džiaugsmas yra mokslo ir technologijų varomoji jėga", – įsitikinusi ji.

Pasibaigus konferencijai susirinkusieji, lydimi Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus muziejininko Dionyzo Varkalio, apžiūrėjo Klaipėdos krašto dirbinių ekspozicijas.

Trūksta specialistų

Anot Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklos laikinai einančio direktoriaus pareigas Arvydo Vaitkaus, švietimo įstaiga koja kojon žengia kartu su naujausiomis technologijomis, siekia prisitaikyti prie rinkos poreikių.

Direktoriaus žodžiais, šiuo metu mokykla rengia specialistus laivų statybos pramonei – suvirintojus, laivų korpusų surinkėjus, laivų elektros radijo sistemų montuotojus; kitoms šakoms – santechnikus, ventiliacijos ir oro kondicionavimo sistemų gamintojus, montuotojus; logistus ekspeditorius, atliekančius transportavimo darbus tarp Rytų ir Vakarų šalių.

Anot pašnekovo, Lietuvos rinkai pastaruosius kelerius metus ypač stinga gerų specialistų. "Trūkumas – išties didelis, tačiau darbdaviai noriai bendrauja su mokykla, teikia informaciją apie reikiamus specialistus, rekomenduoja, kokias mokykla turėtų ugdyti kompetencijas. Juk gyvenimas, o kartu su juo ir technologijos, žengia į priekį", – sakė A.Vaitkus.

Siekiant į mokymosi procesą įnešti naujovių, pernai spalį buvo atidarytas inžinerinės pramonės sektoriaus praktinio mokymo centras, skirtas reikalingas specialistų rengimui.

"Apskrito stalo diskusijose pristatant darbdaviams modernizuotą praktinio mokymo bazę ir jos galimybes, sulaukiame konkrečių pageidavimų dėl specialistų rengimo. Galbūt mokykla eina teisingu keliu, bet rinkos poreikiai keičiasi, būsimiems specialistams pritrūksta specifinių įgūdžių ir kompetencijų, todėl pravartu atsižvelgti į darbdavių poreikius", – pasakojo pašnekovas.

Vykdo unikalius projektus

Šiandien laivų statytojus Lietuvoje rengia vienintelė Klaipėdoje įsikūrusi Laivų statybos ir remonto mokykla. Mokiniai čia ne tik įgyja žinių, kurios reikalingos darbui, bet turi galimybę prisidėti prie netradicinių unikalių užsakymų, kuriuos vykdo atsigaunančios laivų statybos įmonės, statančios tokius laivus kaip "WindLift", skirtus naftos platformoms aptarnauti ir vėjo jėgainėms jūroje statyti. Tokie laivai jūroje gali stovėti ant 75 metrų "kojų".

"Minėtuose projektuose dalyvauja ir mūsų mokiniai, atliekantys praktinius mokymus įmonėse, tokiose kaip Vakarų laivų gamykla, "Vakarų konstrukcijos", Vakarų Baltijos laivų statykla ir kitose, – aiškino direktorius.

Kaip teigė A.Vaitkus, Lietuva, palyginti su kitomis užsienio šalimis, yra pažengusi tose srityse, kuriose nesibaimina imtis drąsių projektų. Kaip gerą pavyzdį jis paminėjo Vakarų Baltijos laivų statyklos pastatytą Klaipėdos universiteto mokslinių tyrimų laivą "Mintis", vykdantį Lietuvos ir užsienio komercinių įmonių užsakymus, mokslinius tyrimus.