JŪRININKAS, ATVĖRĘS KELIĄ Į AZIJĄ

Portugalai pagerbė garsaus jūrininko Bartolomejaus Diaso atminimą, prieš 520 metų gegužės 29 d. žuvusio per audrą netoli Gerosios Vilties kyšulio, kurį pranašiškai buvo pavadinęs Audrų kyšuliu.

Radinys Namibijos pakrantėje

Prie Namibijos krantų, nusausinus lagūną, neseniai rastos 500 m. senumo laivo nuolaužos. Deimantų kasyklos bendrovės „Namdeb“ atstovai teigia, kad tarp laivo nuolaužų jie rado tris bronzines patrankas, tūkstančius ispaniškų ir portugališkų auksinių monetų. Ten taip pat buvo rasti  žmonių palaikai ir senoviški navigaciniai instrumentai. Archeologai nustatė, kad radiniai priklauso 15–16 amžiui.

Laivų nuolaužos dažnai aptinkamos Namibijos pakrantėje, kurią Portugalijos jūrininkai kadaise vadino Pragaro vartais. „Radinys kelia daugiau klausimų nei atsakymų“, – tvirtino „Namdeb“ atstovas spaudai Hilifas Mbako. Spėliojama, ar laivas gali būti susijęs su portugalų tyrinėtoju B.Diasu.

Nepaisant to, ar spėlionės pasitvirtins, radinys Namibijos pakrantėje dar kartą priminė, kad B.Diaso vardas vis dar ryškiai šviečia jūreivystės istorijoje.

Ekspedicija: B.Diaso laivai kaip iliustracija 1887 m. išleistoje knygoje „Jaudinanti nuotykių, pavojų ir didvyriškumo istorija“.

Ambicingi planai

Apie ankstyvąjį B.Diaso gyvenimą beveik nieko nežinoma, išskyrus tai, kad  jo tėvas galbūt buvo vienas iš Portugalijos infanto Henriko Jūrininko kapitonų, dalyvavusių naujų žemių atradimuose ir užkariavimuose. Jaunystėje jis studijavo matematiką ir astronomiją Lisabonos universitete.

B.Diasas tikriausiai turėjo ne tik teorinių navigacinių žinių, bet ir praktinės patirties. Kitaip nebūtų trisdešimtmečio jūrininko paskyrę vadovauti karavelei, kuri lydėjo Diogo de Azambujos ekspediciją į Aukso krantą (dabartinė Gana ir Dramblio Kaulo Krantas). Atplaukę 700 portugalų čia pastatė tvirtovę, kur vyko aktyvi prekyba vergais ir auksu. B.Diasas, grįžęs iš šios ekspedicijos, buvo paskirtas karališkųjų sandėlių valdytoju ir karo laivo „Šventasis Kristoforas“ vadu.

Kildamas karjeros laiptais, B.Diasas net nenutuokė, kokie išbandymai jo lauks ateityje. Tuometinį Portugalijos karalių Žuaną II domino, kiek toli į pietus tęsiasi Afrikos pakrantė ir kas yra už jos. Jis pasiuntė kelias ekspedicijas, vadovaujamas patyrusių kapitonų. Iš jų toliausiai nukeliavo Diogo Cåo.

Ženklas: Gerosios Vilties kyšulyje pastatyta lentelė, kuri žymi, kad čia apsilankė B.Diasas.

Šiuolaikinės Angolos teritorijoje jis pirmas pastatė memorialinį akmens stulpą, žymintį Portugalijos suverenias teises europiečių atrastoje žemėje.

Po D.Cåo mirties karalius nurodė B.Diasui užimti kapitono vietą ir plaukti vis toliau į pietus. Pagrindinis tikslas buvo rasti būdą, kaip pasiekti Indiją ne žemės, o jūros keliu. Galiausiai jis turėjo surinkti informaciją apie krikščionišką, kaip manyta, Presterio Jono karalystę Rytų Azijoje. B.Diasui buvo pavesta labai ambicinga misija.

Ekspedicija aplink Pietų Afriką

Pasiruošti ekspedicijai B.Diasui prireikė dešimties mėnesių. Jam vadovaujant 1487 m. rugpjūtį iš Lisabonos išplaukė ginkluotos karavelės „Šventasis Kristoforas“ ir „Šventasis Pantaleonas“, juos lydintis tiekimo laivas.

B.Diasas pasikvietė kelis patyrusius jūreivius, kurie anksčiau plaukė vadovaujami D.Cåo ir geriau nei kiti žinojo Afrikos pakrančių vandenis. Vienam iš laivų vadovavo B.Diaso brolis Diogas.

Ekspedicijoje taip pat dalyvavo du juodaodžiai vyrai ir keturios juodaodės moterys. Juos į Portugaliją buvo atsivežę ankstesni portugalų tyrinėtojai. B.Diasui jie buvo reikalingi kaip vertėjai, padėsiantys bendrauti su Afrikos pakrančių vietiniais gyventojais ir rinkti informaciją apie paslaptingąją Jono karalystę.

Iš pradžių B.Diaso laivai plaukė palei vakarinę Afrikos pakrantę ir gruodžio pabaigoje nuleido inkarus Volvis Bėjaus (Banginių įlankos) pakrantėje dabartinėje pietų Namibijoje. Netrukus prasidėjusi audra privertė B.Diasą išplaukti į atvirą jūrą. Pietryčių vėjai jo laivus nunešė aplink pietinį Afrikos kampą. Klajonės užtruko iki 1488 m. vasario 3 d., kai pasukę į šiaurę portugalai pamatė jau rytinę Afrikos pakrantę.

Monumentas: Atlanto ir Indijos vandenynus riboja Adatos kyšulys, kurį pirmasis iš europiečių 1488 m. pasiekė B.Diasas.

Išlipę į krantą, B.Diaso bendražygiai atrado afrikiečių gyvenvietę. Ekspediciją lydintys juodaodžiai nerado bendros kalbos su vietiniais gyventojais. Iš pradžių jie pabėgo, o paskui bandė užpulti europiečių stovyklą. Konflikto metu B.Diasas nušovė vieną užpuoliką arbaletu, tačiau tai nesustabdė kitų. Portugalai buvo priversti skubiai sugrįžti į laivus.

Plaukdama toliau į šiaurės rytus, B.Diaso ekspedicija pasiekė kyšulį, kurį dėl daugybės rifų ir uolų portugalai pavadino Adatos kyšuliu (Cabo Agulhas). Tai pati piečiausia Afrikos žemyno vieta, skirianti Atlanto ir Indijos vandenynus.

B.Diasas norėjo plaukti toliau į rytus ir tęsti kelionę į Indiją. Audringų orų įbauginti jūreiviai reikalavo grįžti namo, grasindami riaušėmis. Adatos kyšulyje pastatęs memorialinį stulpą, B.Diasas pasuko atgal, būdamas įsitikinęs, kad ekspedicijos užduotis įvykdyta ir, apeinant Afrikos pietinį kampą, galima Indiją pasiekti jūros keliu.

Grįždamas atgal, B.Diasas pastebėjo kyšulį, kurį pavadino Audros kyšuliu (Cabo Tormentoso). Jis turėjo priminti jo laivus čia beveik sunaikinusią audrą. Vėliau Portugalijos karalius, tikėdamasis sėkmingos prekybos su Indija, pervadino jį Gerosios Vilties kyšuliu.

B.Diasas grįžo į Lisaboną po 16 mėnesių ir 17 dienų trukusios kelionės. Jis, matyt, gavo nurodymą atradimą laikyti paslaptyje, nes nėra išlikę jokių kelionės užrašų.

Vasco da Gamos patarėjas

Tik praėjus 9 metams po B.Diaso sugrįžimo portugalai pagaliau surengė ekspediciją į Indiją. Jos vadovu buvo paskirtas Vascas da Gama, o B.Diasui patikėta vadovauti ekspedicijos laivų statybai. Jis iš patirties žinojo, kokios konstrukcijos laivų reikia plaukiant apie Pietų Afriką, kur dėl skirtingų vandenynų srovių susidūrimo dažnai kyla aukštos bangos. Jo įsakymu įstrižos burės buvo pakeistos stačiakampėmis, o laivų korpusai buvo statomi siekiant didesnio stabilumo.

1499 m. B.Diasas palydėjo V. de Gamos laivus iki Auksinės pakrantės (dabartinė Gvinėja), o po to nuvyko į San Jorge da Mina tvirtovę, kurios komendantu buvo paskirtas.

B.Diasas grįžo į jūrą 1500 m., vadovaudamas vienam Pedro Alvareso Kabralio flotilės laivui. Ši flotilė pirmą kartą pasiekė Brazilijos pakrantę ir ją apžiūrėjusi patraukė į rytus Indijos link. Kai ekspedicija gegužės 29 d. pasiekė Gerosios Vilties kyšulį, kilo galinga audra. Nuskendo keturi flotilės laivai, įskaitant ir tą, kuriam vadovavo B.Diasas. Jis žuvo tuose pačiuose vandenyse, kurie jam atnešė šlovę.