JŪROS DIENOS „EKSPORTAS“ Į KLAIPĖDĄ IŠ KAUNO

Beveik kasmet, kai Klaipėdoje vyksta Jūros šventė, prisimenami 1934-ieji, kai čia buvo surengta pirmoji Jūros diena.

Jūros dienos idėja

Oficialiai minima, kad pirmoji Jūros diena Klaipėdoje buvo surengta 1934 m. rugpjūčio 12 d. Iš tiesų tai nėra teisinga, nes Jūros dienos renginiai vyko ir rugpjūčio 11-ąją, tik juose nebuvo prezidento Antano Smetonos.

Minima, kad pirmoji Jūros diena surengta Lietuvos Vakarų sąjungos iniciatyva. Kai kurie šaltiniai teigia, kad tokios šventės rengimo idėjos autorius buvo Lietuvos universiteto Kaune profesorius Kazys Pakštas.

Jis vadovavo dar 1933 m. įsteigtai Didžiosios Lietuvos ir Klaipėdos kultūrinio bendradarbiavimo sąjungai. Jos metiniame susirinkime 1934 m. balandį K. Pakštas ir pranešė apie sumanymą Klaipėdoje surengti Jūros dieną.

Iš tiesų, idėja nebuvo kokia nors nauja. Pirmoji Jūros diena surengta dar 1925 m. rugpjūčio 2 d. Palangoje. Ji nebuvo pompastinė. Kurhauzo sode kalbą pasakė jūrų kapitonas Liudvikas Stulpinas, vyko loterija, plaukiojimas laivais, koncertas ir naktiniai šokiai.

1933 m. Lietuvoje dėl Klaipėdos krašto buvo išskirtiniai. Vokietijoje į valdžią atėjus naciams, galvas pakėlė ir Klaipėdos krašte likę Vokietijos gerbėjai.

Tam, kad Lietuva būtų labiau susieta su Klaipėdos kraštu, buvo sumanyta įsteigti K. Pakšto vadovaujamą Lietuvos ir Klaipėdos kultūrinio bendradarbiavimo sąjungą. Be to, 1933 m. buvo minimas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 10-metis. Ta proga laikinojoje sostinėje Kaune buvo nuspręsta daugiau dėmesio rodyti Klaipėdos kraštui. 1933 m. birželio pradžioje Klaipėdoje surengta ir Mažosios Lietuvos dainų šventė. Tų pačių metų liepos 22 d. Juodkrantėje vyko žvejų šventė.

Proginė: minint pirmąją Jūros dieną 1934 m. buvo išleista K. Pakšto knyga „Baltijos jūra“. Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Dirigavimas šventei iš Kauno

Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 10-mečio proga iškeltas šūkis: „Visi į Lietuvos jūrą“. Valdžia Kaune suprato, kad dauguma Lietuvos gyventojų nėra matę jūros. Jūros diena ir turėjo tapti pretekstu lietuviams pajusti tai, kas yra pajūris ir Klaipėda.

Jūros dienos minėjimo renginiai buvo konstruojami Kaune, kur įkurtas Vyriausiasis jūros dienos komitetas. Siūlymus šiai dienai pažymėti teikė ir Klaipėdos jūrinės organizacijos – Jūrininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, Klaipėdos uosto valdyba, Skautų, Šaulių sąjungos.

Klaipėdoje buvo įkurtas ir jau minėto Jūros dienos komiteto skyrius. Jo vadovu tapo uosto inžinierius Jonas Šimoliūnas. Klaipėdiečiai turėjo spręsti praktinius Jūros dienos rengimo klausimus – svečių apgyvendinimo, maitinimo, renginių vietų paruošimo, medicininės pagalbos užtikrinimo ir kitus.

Jūros dienos proga Klaipėdoje buvo išleisti keli svarbūs leidiniai. Tarp jų ir K. Pakšto monografija „Baltijos jūra“. Pasirodė ir 32 puslapių išsamus šventės vadovas. Jame pateikta šventės idėja, programa, svarbi informacija, elgesio taisyklės, rėmėjų reklama.

Šventei surengti pinigų skyrė Lietuvos vyriausybė, tačiau jų teko rinkti ir iš uosto verslininkų.

Renginyje: Jūros dienos minėjimo iškilmės Klaipėdoje prie švyturio, kur kalbėjo prezidentas A. Smetona. Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Pasižadėjo saugoti jūrą

1934 m. Jūros diena buvo žymima ne tik Klaipėdoje. Buvo iškelta idėja apie jūrą, jos prasmę kalbėti kiekviename Lietuvos mieste. 1934 m. liepos 22 d. Jūros dienos renginiai vyko Šventojoje. Ir čia lankėsi prezidentas A. Smetona su palyda. Įdomų pranešimą apie Šventosios uosto atstatymą pateikė J. Šimoliūnas.

Tam, kad Lietuva būtų labiau susieta su Klaipėdos kraštu, Kaune buvo sumanyta įsteigti K. Pakšto vadovaujamą Lietuvos ir Klaipėdos kultūrinio bendradarbiavimo sąjungą.

Skirtingu laiku Jūros dienos minėjimo renginiai vyko ir kituose Lietuvos miestuose. Daugelyje vietų tai labiau buvo Kariuomenės diena. Kaune Jūros dienos proga buvo iškelta tautinė vėliava, katedroje vyko pamaldos, Rotušės aikštėje organizuotas kariuomenės ir organizacijų paradas, surengta paskaita apie Klaipėdos krašto istoriją ir jo reikšmę.

1934 m. rugpjūtį Jūros dienos minėjimo Klaipėdoje eigą kauniečiai galėjo sekti klausydamiesi radijo transliacijų miesto sode.

Rugpjūčio 11 d. (šeštadienis) buvo skirta Lietuvos jaunimui. Pagrindinis akcentas teko tiems, kurie žuvo jūroje ir prie jos. 1934 m. vasarą dar buvo gyvas 1933 m. liepos 15 d. prisiminimas, kai išplaukiant per uosto vartus audra nubloškė laivą „Budys“ ant šiaurinio molo, žuvo jūrų skautai Vitoldas Amulevičius, Edvardas Jasiukevičius, Vincas Šidlauskas.

Tą dieną Jūros dienos minėjimo komiteto nariai, uosto ir spaudos atstovai, būrys svečių plaukė į jūrą nuleisti eglių šakelių vainiką už žuvusiuosius jūroje.

Rugpjūčio 12 d. (sekmadienį) vyko pamaldos, apie 11 val. į šventę atvyko prezidentas A. Smetona. Jis pasakė kalbą, kuria ragino branginti jūrą ir budriai ją saugoti. „Mūsų jūra, mes jos niekam ir niekuomet neatiduosim“, – tuomet žadėjo A. Smetona.

Iš jo kalbos galima suvokti, kad 1934 m. Lietuvoje buvo nerimo dėl Klaipėdos krašto, bet buvo ir nusiteikimas saugoti jūrą. Ryškiais Didžiosios Lietuvos siekiais būti amžinai su jūra mirgėjo antraštės to meto Lietuvos spaudoje.

Tą dieną vyko ir žvejų, kitų apie 20 Klaipėdos organizacijų paradas. Po jo vyko vandens sporto varžybos, žvejų regata, laivų paradas ir Jūros dienos uždarymas.

Pirmosios Klaipėdoje surengtos jūros dienos renginiuose dalyvavo per 60 tūkst. žmonių. Dauguma jų turėjo pirkti šventės bilietą, kuris kainavo vieną eurą, o kauniečiams, kurie buvo laikomi turtingiausiais žmonėmis anuometinėje Lietuvoje, – 1,5 euro.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2023 m. kultūros ir meno sričių projektą „Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį“, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.