Padėtis be išeities

„Įstrigau situacijoje, kuri absoliučiai beviltiška. Mano mama, nors dar ne pensinio amžiaus, akivaizdžiai ligota. Psichinius sutrikimus pastebėjau jau prieš dešimtmetį. Pastaraisiais metais liga paūmėjo, bet bėda ta, kad ji nesutinka nei tikrintis, nei gydytis. Nežinau, už kokias lėšas ji gyvena, nes daug metų niekur nedirba, nežinau, ką ji valgo, o ir gyvena ji tam netinkamame name, kur nėra nei šildymo, nei karšto vandens. Ir, svarbiausia, ji nepriima jokios pagalbos“, – kalbėjo klaipėdietis (pavardė redakcijai žinoma – A. D.).

Jaunas vyras pabrėžė, jog mama pirmiausia kelia pavojų pati sau, nes moteris neturi jokių pajamų, socialinių išmokų negauna – nenori tvarkytis dokumentų.

Klaipėdietis teigė, kad jo asmeninė istorija aktuali visuomenei, nes tokių atvejų neabejotinai yra ir daugiau.

„Yra net teismo sprendimas, kad jai galiausiai būtų nustatyta diagnozė, bet niekas negali to padaryti, nes mama nesutinka. Rugsėjo pabaigoje jai buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė, atvažiavome su policija (nes buvo nurodyta ją atvesdinti). Nuvežėme, buvo susirinkusi komisija specialiai dėl jos, o ji parašė raštą didžiosiomis raidėmis komisijai ir teismui, kad yra sveika ir jai jokių patikrų nereikia. Pareigūnai buvo priversti parvežti ją namo“, – teigė klaipėdietis.

Vyras neslepia nebematąs jokios išeities. Turbūt turi įvykti tragedija, kad kažkas pasikeistų.

Milžiniška įstatymo spraga

Po „pasivažinėjimo“ pas teismo psichiatrinės ekspertizės specialistus moteris parašė dar vieną skundą iš daugybės dešimčių jos jau anksčiau parašytųjų, šįkart kaltindama pareigūnus nebūtais dalykais.

„Šis žmogus fiziškai kitiems, manau, nėra pavojingas, ji labiau naudoja psichologinį smurtą. Mes tiriame visus tuos pranešimus, kuriuos ji parašo. O rašo visiems – ir prezidentui, ir premjerui, visai Lietuvai. Ji rašo apie jai „keliamas“ grėsmes – tai elektros srovė per silpna, tai kažkas žolę nupjovė, tai kaimynas ne taip pažiūrėjo. Jau ilgokai viskas tęsiasi, tų skundų net neskaičiavome. Dažniausiai skundų turinys būna vis tas pats. Atsakome oficialiai, kad jie nebus tiriami, ir viskas. Ji skundžia ir tada, kai mes atsisakome tuos skundus tirti“, – teigė Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkas Ramūnas Stasiulis, pridūręs, kad pareigūnams vis tenka susidurti su neadekvačiais asmenimis.

Teismo medikai, pasak klaipėdiečio, net išoriškai pastebėjo jo mamos asmenybės sutrikimą, bet patikslinti diagnozės negalėjo, nes moteris buvo prieš.

„Ji akivaizdžiai serga, bet niekas nieko padaryti negali, kad nustatytų neveiksnumą, nes ji nesutinka net pasitikrinti. Ji peiliu buvo užpuolusi artimą žmogų, tačiau kadangi nesužalojo, tai esą ir pagrindo jos priverstinai tirti nebuvo. Po septynerių metų prokuratūra pagaliau neapsikentė, pradėjo tyrimą ir kreipėsi į teismą, kad jai nustatytų diagnozę. Mama gal ir nekelia tiesioginės grėsmės visuomenei, bet ji nuolat rašinėja skundus ir apkrauna visus, kurie priversti tuos skundus tirti. Tai nėra normalu“, – teigė sergančios moters sūnus.

Vyrą labiausiai trikdo tai, kad įstatymai yra tokie, jog neadekvatus asmuo šiuo atveju šokdina institucijas ir jo suvaldyti nėra jokių galimybių.

Klaipėdietis teigė bandysiantis kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją, prašys kokių nors išimčių.

Gina Skersinskytė / Vytauto Petriko nuotr.

Viešo intereso reikalas

Moterį pripažinti neveiksnia ėmėsi Klaipėdos apygardos prokuratūra, šiuo atveju ginanti viešą interesą.

Atlikę išsamų tyrimą, prokurorai kreipėsi į teismą, kad klaipėdietė būtų pripažinta neveiksnia turtinių santykių, teisinių santykių, ūkinių komercinių santykių srityse, taip pat socialinių santykių, sveikatos priežiūros srityse ir kt.

„Kodėl pradėjome tyrimą? Būna visaip, kartais kreipiasi kaimynai, kartais giminės, artimieji, jeigu reikia inicijuoti procesą dėl asmens pripažinimo neveiksniu, ir mes atliekame tyrimą, surenkame pirminius duomenis. Jeigu manome, kad yra tam pagrindas, kreipiamės į teismą. Teismas skiria ekspertizę ir ekspertizės metu bandoma išsiaiškinti, kiek žmogus yra neveiksnus, kokiose srityse. Ir tada yra aišku, kokios reikia pagalbos“, – paaiškino prokurorė Gina Skersinskytė.

Pasak prokurorės, šiuo atveju irgi buvo kreiptasi į teismą ir dabar jau teismas spręs, ką toliau daryti.

Klaipėdos apylinkės teismo teisėja Marija Augustinaitė, paklausta, kas šiuo atveju bus toliau, teigė, kad teismo posėdžiai yra uždari ir teismo sprendimas bus praneštas tik suinteresuotoms proceso pusėms.

„Galiausiai asmens neveiksnumą galima nustatyti ir remiantis kitais duomenimis, jei asmuo nesutinka tikrintis. Juk yra to žmogaus rašyti raštai, pareiškimai. Ekspertai žino, į ką reikėtų kreipti dėmesį, kad įvertintų jų turinį ir asmens raštu išdėstytas mintis. Šiuo atveju buvo pagrindo kreiptis į teismą, bet mes nesame specialistai, todėl ir buvo skirta psichiatrinė ekspertizė“, – teigė G. Skersinskytė.

Pasiteiravus, ar būna atvejų, kai artimieji piktnaudžiauja, norėdami pripažinti asmenį neveiksniu, ir tikisi paveldėti jo turtą ar dėl kitų priežasčių, prokurorė tvirtino, kad paprastai visi atvejai būna pagrįsti, kada asmenims išties reikalinga pagalba.

Tenka laikytis konvencijos

Vienas skaudžiausių atvejų buvo prieš beveik dvejus metus, kai policijos pareigūnas nušovė jį puolusią ligotą moterį.

Tuomet policininkas buvo kaltinamas nužudymu, peržengus būtinosios ginties ribas, ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi.

Pareigūnas buvo kaltinamas, esą savo elgesiu išprovokavo psichikos sutrikimų turinčios moters puolimą.

Galiausiai asmens neveiksnumą galima nustatyti ir remiantis kitais duomenimis, jei jau asmuo nesutinka tikrintis.

Vis dėlto byloje surinkti ir įvertinti įrodymai patvirtino, kad žuvusiosios agresiją ir puolimą nulėmė ligos paūmėjimas, dėl kurio ji visiškai nesuvokė reikšmingų aplinkybių.

Klausimas, kodėl ji tuo kritiniu ligos momentu nebuvo gydymo įstaigoje?

Tai veikiausiai lėmė nemažai faktorių, vienas jų – pasirinkimas: gydytis ar nesigydyti, kurį apibrėžia įstatymai.

Lietuvos Seimas Jungtinių Tautų (JT) asmenų su negalia teisių konvenciją ir jos Fakultatyvųjį protokolą ratifikavo 2010 m.

Šis dokumentas lemia Lietuvos teisinės bazės, programinius ir sisteminius pokyčius, tarp jų ir sveikatos apsaugos srityje veikiančių psichikos sveikatos paslaugų teikimo kokybės standartus.

Kitaip tariant, konvencijoje įtvirtinta asmens teisė į laisvę ir asmens neliečiamumą.

14-asis šio konvencijos straipsnis įpareigoja valstybes užtikrinti, kad laisvės atėmimas negali būti teisinamas negalios, kuriai priklauso ir psichosocialinė negalia, turėjimu.

Priverstinė hospitalizacija psichikos sveikatos priežiūros įstaigose reiškia asmens teisinio veiksnumo spręsti dėl priežiūros, gydymo ir priėmimo į ligoninę ar kitą įstaigą atėmimą.

Yra aiškiai nurodoma, kad priverstiniai medicininiai veiksmai ir suvaržymai neturi būti toleruojami jokiomis aplinkybėmis, nes tai pažeidžia pagrindines asmenų su negalia teises ir orumą.