Kačių mylėtojams – teisininkės atsakas

Galioja taisyklės

Teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė paaiškino, kodėl meilė gyvūnams tam tikrais atvejais turi turėti ribas.

Teisininkė atsakė ir į klausimą, ar gali katės laisvai klaidžioti.

„Viešojoje erdvėje vyrauja įsitikinimas, kad katė – laisvas gyvūnas, kuriam netaikomos tokios pačios taisyklės kaip šunims. Katės maitinamos prie namų, daugiabučių, kur jos vėliau dauginasi, teršia aplinką, atsiranda kitos problemos“, – pastebėjo teisininkė.

Aiškėja, kad Lietuvos teisė kačių neišskiria kaip mažiau reguliuojamų gyvūnų – šalyje galioja aiškios taisyklės, o jų nesilaikymas gali lemti tiek administracinę, tiek civilinę atsakomybę.

„Katė nėra laisvas gyvūnas. Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, savininkas privalo užtikrinti gyvūno priežiūrą. Katė, kuri klaidžioja už savininko valdos ribų be kontrolės, laikoma neprižiūrimu gyvūnu. Tai nėra natūralus elgesys, o savininko pareigų nevykdymas“, – tikino teisininkė.

Raimonda Joskaudienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Vieša vieta – ne gyvūnams

Teisininkė priminė, kad niekas nereikalauja, jog katės būtų vedžiojamos su pavadėliu.

Tačiau šie gyvūnai reikalauja kontrolės ir priežiūros.

„O tai reiškia, kad savininkas turi užtikrinti, jog katė nekels grėsmės nei aplinkai, nei kitiems asmenims“, – paaiškino teisininkė.

Antras momentas, kurį pabrėžė R. Joskaudienė, – viešosios vietos nėra laisvo judėjimo zonos gyvūnams.

Gyvūnų laikymo taisyklės, tiek nacionalinės, tiek savivaldybių, nustato esminį principą – gyvūnai negali būti paliekami be priežiūros viešosiose vietose.

„Jei gyvūnas priteršia, savininkas privalo nedelsdamas sutvarkyti, vaikų žaidimų aikštelėse gyvūnų vedžiojimas yra draudžiamas. Tai taikoma ne tik šunims. Katė, kuri reguliariai vaikšto po kaimynų sklypus ar vaikų aikšteles ir ten teršia, sukuria teisinį pažeidimą, už kurį taikoma atsakomybė“, – priminė teisininkė.

R. Joskaudienė patikino, kad katė nėra kenkėjas.

„Todėl tokios katės naikinimas kaip kenkėjos būtų neteisėtas ir galėtų užtraukti atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais. Miestuose ir gyvenvietėse savavališkas gyvūnų nuodijimas ar kitoks žiaurus susidorojimas iš tiesų būtų neteisėtas, juolab kad aprašas draudžia gyvūnams pasiekiamose vietose dėti nuodus“, – perspėjo teisininkė.

Riziką numato žmogus

R. Joskaudienė priminė, kokias atsakomybes numato teisės aktai.

„Administracinių nusižengimų kodeksas numato atsakomybę už gyvūnų laikymo reikalavimų pažeidimus. Civilinis kodeksas nustato dar griežtesnę taisyklę – savininkas atsako už gyvūno padarytą žalą net ir tada, kai gyvūnas pabėgo. Teismų praktika, nors dažniau įvykių su šunimis kontekste, patvirtina, kad savininkas turi numatyti riziką. Nekontroliuojamas gyvūnas yra tik savininko atsakomybė“, – paaiškino R. Joskaudienė.

Gyvūno kontrolės ir laikymo pažeidimais laikomi tokie atvejai, kai problema yra pats gyvūno laikymas ar jo nekontroliavimas.

Pavyzdžiui, katė paliekama be priežiūros ir klaidžioja. Taip pat jei gyvūnas kelia grėsmę žmonėms ar kitiems gyvūnams, nesilaikoma gyvūnų laikymo reikalavimų.

Jeigu dėl tokio pažeidimo atsiranda žala, pavyzdžiui, sugadinamas turtas ar sužalojamas žmogus, atsakomybė griežtėja.

Už teršimą – atsakomybė

Už tai, kad gyvūnas priteršė viešoje vietoje, taip pat taikoma atsakomybė savininkui.

Toks pažeidimas dar būtų vertinamas ir pagal savivaldybės švaros ir tvarkymo taisykles.

„Nacionaliniu lygiu turime bendras taisykles dėl priežiūros, teršalų surinkimo, vakcinacijos, tinkamų laikymo sąlygų, bešeimininkių kačių šėrimo vietų ir TNR (pagauk, kastruok, paleisk) režimo. Savivaldybės savo taisyklėmis detalizuoja konkrečias vedimo, nešimo ar šėrimo tvarkas“, – priminė teisininkė.

Dėl ginčų, kai daugiabučių kiemuose maitinamos katės, teisininkė patarė peržvelgti konkrečios savivaldybės priimtas tvarkas.

„Ar katės gali būti maitinamos? Pagal savivaldybių praktiką ir teisės aktus, bešeimininkės katės gali būti šeriamos, tačiau šėrimas turi vykti savivaldybės nustatytose vietose. Negalima teršti, palikti maisto likučių, kurti antisanitarinių židinių. Jeigu močiutės šeria bet kur, pavyzdžiui, prie laiptinės, vaikų aikštelėje, tai jau gali būti švaros ir tvarkos taisyklių pažeidimas“, – priminė R. Joskaudienė.