KAI ĮKLOTAI NEPADEDA IŠSPRĘSTI ŠLAPIMO NELAIKYMO PROBLEMOS

Kas antra vyresnio amžiaus moteris susiduria su šlapimo nelaikymo problema. Kenčia ir jaunos mamos, gydytojo kabinete braukiančios ašarą, kad praėjus kuriam laikui po gimdymo negali pakelti vaiko dėl nevalingo šlapinimosi. Gydytojai pastebi, kad daugėja moterų, suprantančių, kad šlapimo nelaikymas nėra gėda, o liga, kurią būtina gydyti.

Kelia ne tik diskomfortą

Šlapimo nelaikymas sukelia daug nepatogumų bei gerokai apriboja socialinę, fizinę veiklą, tačiau dar ne visos moterys išdrįsta ieškoti pagalbos. Prabilti apie šlapimo nelaikymą moterys dažniau ryžtasi apsilankiusios pas ginekologę. Tačiau moterys turėtų žinoti, kad dėl šios problemos gali kreiptis ir į urologą.

„Moterų, kurios drąsiau kalba apie šią ligą bei ieško pagalbos, daugėja. Šlapimo nelaikymo problema nesvetima ne tik vyresnio amžiaus pacientėms, bet ir jaunoms moterims. Moterys vis labiau domisi, skaito ir žino, kad gali sulaukti pagalbos“, - pastebi medicinos centro „Northway“ gydytoja ginekologė Živilė Petrutienė. Pasak gydytojos, šlapimo nelaikymas tampa ne tik nemalonia fiziologine, bet ir socialine problema – pradedamas jausti diskomfortas įvairiose situacijose: lankantis svečiuose, sportuojant, naudojantis viešuoju transportu. Liga trikdo kasdienio gyvenimo kokybę, sukelia psichologinių problemų.

Mišrus šlapimo nelaikymas sudaro 10–15 proc. atvejų, kai nesugebama sulaikyti šlapimo, atsiradus staigiam norui šlapintis ir fizinio krūvio metu.

Didžioji dalis moterų su šlapimo nelaikymu susiduria fizinio krūvio metu: kosėdamos, čiaudėdamos, bėgdamos, sportuodamos, eidamos, lytinių santykių metu ar net ramybės būsenoje. Kaip sakė Ž. Petrutienė, esama tiesioginio ryšio tarp šio tipo šlapimo nelaikymo ir nėštumų bei gimdymų skaičiaus. Didesnis pastarųjų skaičius didina šlapimo nelaikymo riziką.

„Po gimdymų susilpnėjus dubens dugno raumenims ir nutrūkus priešlapliniams raiščiams bei pakitus dubens inervacijai, šlaplės padėčiai, išryškėja šlapimo nelaikymo problema. Pokyčius sąlygoja ir nutukimas, jungiamojo audinio nepakankamumas, amžius, menopauzė, mažojo dubens operacijos, sunkus fizinis darbas, lėtinės ligos. Paprastai veikia keli veiksniai“, – galimas priežastis vardijo ginekologė.

Įklotai problemos neišspręs

Dalį šlapimo nelaikančių pacienčių vargina dirglioji šlapimo pūslė. Toks šlapimo nelaikymas būdingas toms moterims, kurios nesugeba sulaikyti šlapimo, atsiradus staigiam norui šlapintis arba šlapinasi daugiau nei 10 kartų per dieną ir daugiau nei du kartus naktį.

Mišrus šlapimo nelaikymas sudaro 10–15 proc. atvejų, kai nesugebama sulaikyti šlapimo, atsiradus staigiam norui šlapintis ir fizinio krūvio metu. Deja, su amžiumi situacija blogėja: tam tikrų hormonų sumažėjimas, silpnėjantys raumenys, mažėjanti šlapimo pūslės talpa lemia vis didesnį šlapimo nelaikymo laipsnį. Kuo anksčiau kreipiamasi pagalbos, tuo daugiau galimybių padėti.

Ryšys: pasak Ž. Petrutienės, esama tiesioginio ryšio tarp šlapimo nelaikymo ir nėštumų bei gimdymų skaičiaus. / „Northway“ nuotr.

Manoma, kad su šlapimo nelaikymo problema susiduria kas penkta ar šešta 30 – 35 metų amžiaus moteris ir kas antra penkiasdešimtmetė. Vienokio ar kitokio laipsnio šiuo sutrikimu skundžiasi net apie 80 proc. 70 – 80 metų amžiaus moterų.

„Susidūrus su šlapimo nelaikymu reikia kreiptis pagalbos į gydytojus. Šlapimo nelaikymas gydomas, todėl nereikėtų slėpti negalavimo ir spręsti problemą tik naudojant higieninius įklotus“, – patarė Ž.Petrutienė.

Šlapimo nelaikymo gydymo metodai yra neoperaciniai ir operaciniai. Metodas parenkamas individualiai, priklauso nuo šlapimo nelaikymo tipo, ligos sunkumo. Parenkant gydymą įvertinamos ligos priežastys, rizikos veiksniai, ligos poveikis moters gyvenimui.

Pirmenybę teikia ne urologui

Specializuojantis šlapimo nelaikymo srityje medicinos centro Klaipėdoje „Northway“ gydytojas urologas Ruslanas Baltrimavičius džiaugiasi, kad Lietuvoje keičiasi požiūris į šlapimo nelaikymą – moterys vis drąsiau ir aktyviau kreipiasi į specialistus, ieškodamos problemos sprendimo būdų.

Gydytojo pastebėjimu, moterys tvarkingai lankosi pas ginekologą, gal net pasisako apie savo šlapimo nelaikymo problemas ir nepagalvoja, kad dėl šlapimo nelaikymo taip pat galima kreiptis į urologą, kurie specializuojasi šių problemų sprendimuose.

Pasak R.Baltrimavičiaus, konsultacijoje pirmiausia bandoma išsiaiškinti šlapimo nelaikymo priežastį ir parinkti moteriai tinkamiausią gydymo metodą, nes ligos priežastis gali būti mišrios kilmės, tad išgydžius tik vieną jų, laukiamo rezultato nebus.

„Esant mažam ar vidutiniam šlapimo nelaikymo laipsniui, visuomet pradedame nuo elementarių gyvenimo įpročių keitimo: kartais pakanka patarti prieš miegą gerti mažiau skysčių, juos apriboti prieš fizinę veiklą ar atsisakyti kavos, kuri veikia kaip diuretikas“, – aiškino urologas.

Ar padeda Kėgelio pratimai?

Kitas žingsnis, jei nepadeda gyvenimo įpročių korekcija, - fiziniai pratimai, stiprinantys tarpvietės raumenis. Jie daugeliui moterų žinomi kaip Kėgelio pratimai, kurie būna efektyvūs, jeigu atliekami teisingai.

Tačiau iš kasdienės praktikos gydytojas pastebi, kad be profesionalų pagalbos pratimai neduoda naudos.

„Pastebiu, kad bandydamos pačios, iš nuogirdų atlikti Kėgelio pratimus, pacientės labiau įdarbina veido raumenis nei tuos, kuriuos reikėtų treniruoti. Tuomet nelauk gero rezultato“, – juokauja gydytojas R.Baltrimavičius.

Išmokti juos taisyklingai gali padėti „Biofeedback“ terapija: pridėjus elektrodus tam tikrose vietose imituojama treniruotė, kurios metu gydytojas ir pacientė mato, ar reikalingi raumenys dalyvauja, ar tinkama jėga jie sutraukiami, ar pakankamai laiko išlaikomi sutraukti raumenys.

Išmokusi taisyklingai atlikti pratimus, moteris juos sėkmingai gali tęsti namuose. Kontroliuojamuose klinikiniuose tyrimuose nustatyta, kad dubens dugno fizioterapija yra efektyvi ir net 60 proc. moterų simptomai pagerėja.

Šią brangią įranga Lietuvoje turi nedaugelis gydymo įstaigų, tad reta moteris gali išmokti taisyklingų Kėgelio pratimų.

Stimuliatoriai ir specialios kėdės

Pasak urologo, prie konservatyvių gydymo metodų priskiriamas makšties žiedas (dar kitaip vadinamas „Pessary“), kuris įdėtas į makštį fiksuoja šlapimo pūslės kaklelį ir atlieka prolapsų – moters dubens organų slinkimui žemyn – prevenciją. Ši priemonė veiksminga trumpam ir pakanka tik atitolinant kitą chirurginį gydymo metodą.

Kitas galimas konservatyvus gydymo būdas – ekstrakorporinė magnetinė inervacija, naudojant specialią kėdę, ant kurios atsisėdusiai pacientei stimuliuojami tarpvietės audiniai.

„Egzistuoja ir medikamentinis gydymas. Esant dirgliai šlapimo pūslei su šlapimo nelaikymu skiriami anticholinerginiai vaistai arba tricikliai antidepresantai, kurie pakankamai efektyvūs. Sergant šlapimo nelaikymu fizinio krūvio metu galima būtų pritaikyti estrogenų lokalia terapiją, bet tai mažai efektyvus metodas stiprinant raumenų tonusą“, – pasakojo R.Baltrimavičius.

Kai prireikia chirurgijos

Iš chirurginių metodų esant dirgliai šlapimo pūslei siūlomos botulino toksino injekcijos, siekiant nujautrinti šlapimo pūslę, bet metodas turi trumpalaikį poveikį, dažnai reikia pakartotinų injekcijų.

Esant nekontroliuojamai dirgliai šlapimo pūslei su nevalingu šlapimo pratekėjimu, pasaulyje implantuojamas sakralinių nervų stimuliatorius.

R.Baltrimavičius minėjo, kad Lietuvoje kol kas šis metodas nėra įvaldytas dėl įrangos brangumo. Nors Belgijos Leuveno universitetinėje ligoninėje, kur klaipėdietis sėmėsi patirties, atlieka po kelias tokias operacijas per mėnesį.

Kai susiduriama su šlapimo nelaikymu fizinio krūvio metu, kartais rekomenduojamos šalia šlaplės skirtingų medžiagų mišinio injekcijos, kurios sukuria dirbtinį barjerą.

„Šios injekcijos nelabai rekomenduojamos, nes dažnai jas tenka kartoti. Be to, moters kūnas su amžiumi keičiasi ir galiausiai metodas tampa neefektyvus“, – paaiškino urologas.

„Kaip matome egzistuoja gausybę skirtingų gydymo būdų. Kartais galima tarp jų paklysti, todėl gydymo metodą turėtų parinkti gydytojas urologas ar ginekologas pagal savo kompetencijos ribas. Svarbiausia, kad moteris kreiptųsi, kalbėtų apie šlapimo pratekėjimo problemą ir jai bus suteikta maksimaliai efektyvi pagalba“, – pabrėžė specialistas gydytojas urologas.

Siūlo efektyviausią metodą

Pasak R.Baltrimavičiaus, vienas efektyviausių metodų pasaulyje, kai nepadeda konservatyvus gydymas – raiščių implantavimas po šlaple. Per mažą makšties pjūvį implantuojamas raištelis – šlaplė pakeliama ir to pakanka, kad išsispręstų lengvo, vidutinio, kartais ir sunkaus šlapimo nelaikymo problema. Šio metodo sėkmė siekia net 90 proc.

„Šiai dienai geresnio minimaliai invazyvaus metodo kaip pošlaplinio raiščio implantavimas nežinau. Operacija trunka nuo 15 iki 30 minučių, lanksčiai galima rinktis nejautros būdą, o rezultatai būna ženklūs. Pacientė tą pačią ar kitą dieną išleidžiama namo“, – pasakojo gydytojas.

Medicinos centre „Northway“ naudojamo pošlaplinio raiščio ypatumai: mažiau traumuojantis ir labiau priimtinas aplinkiniams audiniams, penkių dienų bėgyje po operacijos reguliuojamas tinkamas tempimas be papildomos intervencijos – tai padeda pasiekti geresnio efektyvumo ir gerokai sumažina pakartotinio chirurginio įsikišimo riziką po atliktos operacijos.

„Moterims norisi palinkėti būti drąsesnėms ir labiau pasirūpinti savo sveikata. Juk išsprendus šlapimo nelaikymo problemą, kasdienybė nušvinta visai kitomis spalvomis, moterys grįžta į normalią socialinę veiklą, vėl džiaugiasi gyvenimu. Po sėkmingo gydymo joms kaip taisyklė lieka tik vienas klausimas, kodėl anksčiau tam nesiryžo. Tai matydamas kaip gydytojas savo darbe pasikraunu gerų emocijų ir tai mane skatina toliau tobulėti, stengtis, kad moterys būtų laimingos“, – sakė R.Baltrimavičius.