Kaip atgaivinti pietinę Klaipėdą?

Istorinis paveldas

Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos direktorės Renatos Rudienės teigimu, toks susitikimas surengtas siekiant stiprinti bendruomenę ir kurti naujas tradicijas pietinėje miesto dalyje.

„Turime kurti tradiciją, turime burtis, turime jungtis. Klaipėdos miestas rugpjūčio 1-ąją švenčia savo 774-ąjį gimtadienį. Visi renginiai sukasi aplink Mažosios Lietuvos muziejų, centrą, Senamiestį, o pietinė miesto dalis lieka truputėlį užmiršta“, – kalbėjo R. Rudienė.

Bibliotekos direktorės teigimu, stiprinant bendruomeniškumą svarbu atsigręžti ir į šios miesto dalies istorines ištakas.

Jonas Genys / Vestos Jašinskaitės nuotr.

Pietinės Klaipėdos potencialas

Istorikė Silva Pocytė pabrėžė, kad pietinės Klaipėdos dalies gyventojai gali didžiuotis gyvenantys vietoje, kur prasidėjo miesto priešistorė.

„Žmonės šiose vietovėse gyveno dar tūkstančius metų iki Klaipėdos įkūrimo, todėl tai gera proga prisiminti, kad miesto istorija prasidėjo gerokai anksčiau nei 1252-aisiais“, – teigė S. Pocytė.

Anot istorikės, svarbu ieškoti būdų, kaip šį paveldą padaryti labiau matomą ir prieinamą miestiečiams.

„Galbūt naujame parke būtų galima įrengti pasivaikščiojimo taką pagal senuosius šios vietovės kaimus – Rumpiškes, Gedminus, Bandužius, Lūžus, Vaidaugus. Žmonės prisimintų, kad visa šiandieninė pietinė miesto dalis atspindi istoriją, kurios jau nebėra“, – kalbėjo S. Pocytė.

Panašios nuomonės laikėsi ir Klaipėdos Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys.

Muziejaus direktoriaus teigimu, kuriant naujas viešąsias erdves būtina įprasminti ir istorinį miesto paveldą.

„Galima sukurti savotišką skanseną, kuriame būtų galima ir laisvalaikį leisti, ir organizuoti istorinį turinį turinčius renginius bei švęsti miesto gimtadienį“, – sakė J. Genys.

Skansenas yra etnografinis muziejus po atviru dangumi, kaimo ar regiono architektūros bei buities ekspozicija.

Anot direktoriaus, parkai turėtų būti ne tik žaliosios erdvės, bet ir vietos, pasakojančios miesto istoriją.

„Esu prieš parkus be idėjos, be turinio. Parkai turi turėti savo istoriją, informaciją, kad būtų įdomūs ir miestiečiams, ir svečiams“, – teigė J. Genys.

Esu prieš parkus be idėjos, be turinio. Parkai turi turėti savo istoriją, informaciją, kad būtų įdomūs ir miestiečiams, ir svečiams.

Ateities vizija

Kalbėdamas apie pietinės Klaipėdos dalies ateitį, vicemeras Giedrius Didjurgis pabrėžė, kad pastaraisiais metais šiai miesto daliai skiriama vis daugiau dėmesio.

„Jau daugiau negu metus laiko stengiamės koncentruoti daugiau kultūrinių renginių, projektuoti veiklas, organizuoti daugiau sporto ir kitų renginių. Pietinė miesto dalis neturėtų būti pamiršta, todėl ja rūpinsimės vis daugiau“, – žadėjo G. Didjurgis.

Vicemero teigimu, kartu su kultūrinėmis iniciatyvomis planuojama plėtoti ir bendruomenės infrastruktūrą.

„Statybininkų prospekte yra sklypas, kuriame savivaldybė bandys vystyti bendruomenės namus. Šita idėja jau yra vystoma ir turbūt kitų metų pradžioje turėtume matyti pirmuosius rezultatus“, – teigė G. Didjurgis.