Investicijų planas ir projektavimas – viso proceso pamatas

Modernizacija prasideda nuo dviejų pagrindinių etapų – investicijų plano ir vėliau pagal jį rengiamo techninio darbo projekto. Pasak Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus eksperto Edvardo Petrausko, investicijų plano kokybė tiesiogiai lemia projekto sėkmę. Todėl labai svarbu jau investicijų plano rengimo metu numatyti visus esminius aspektus.

„Vienas tokių aspektų yra vidaus patalpų oro kokybė ir tinkamas mikroklimatas. Jau investicijų plano etape reikėtų įtvirtinti reikalavimą projektuotojams, kad rengiant techninį darbo projektą tam būtų skiriamas ypatingas dėmesys. Tai ypač svarbu todėl, kad modernizuojant pastatą, apšiltinus jo konstrukcijas ir sandarinant atitvaras, sumažėja natūralaus oro srautas iš išorės. Techniniame darbo projekte turi būti numatyti techniniai sprendimai, užtikrinantys tinkamą oro pritekėjimą ir tinkamą mikroklimatą patalpose“, – sakė E. Petrauskas.

Ekspertas taip pat pažymi, kad nepakankamai detalūs ar nevisiškai tikslūs projektai yra dažna priežastis, kodėl renovacijos metu tenka atlikti korekcijas, kurios kainuoja papildomai ir apsunkina darbus, dėl to kyla ginčai ir konfliktinės situacijos

Ne tik trumpalaikiai sutaupymai, bet ir ilgalaikė investicija

Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybinės fizikos laboratorijos vadovas dr. Karolis Banionis pabrėžia, kad į daugiabučių modernizaciją reikėtų žiūrėti plačiau – tai ilgalaikė investicija, kuri gali reikšmingai padidinti tiek būsto vertę, tiek gyvenimo kokybę. Deja, dažnai žmonės priimdami sprendimą atnaujinti daugiabutį vertina tai tik kaip galimybę sumažinti šildymo sąskaitas ir išlaidas nesibaigiantiems remontams.

„Atnaujintame daugiabutyje būsto vertė įprastai bus aukštesnė nei nerenovuotame. Be to, daugeliu atvejų investicija į renovaciją yra gerokai mažesnė, nei būsto vertės prieaugis po darbų. Jei žmogus nusprendžia parduoti butą, jis už renovuotame name esantį būstą gali gauti kur kas didesnę sumą nei už tokį patį, bet neprižiūrėtame daugiabutyje. Svarbus ir gyvenimo kokybės aspektas. Įrengus naujas šildymo ir vėdinimo sistemas, gyventojai gali patys reguliuoti patalpų temperatūrą ir taip užtikrinti komfortą visus metus“, – sakė ekspertas.

Reikėtų neužmiršti, kad po renovacijos gerokai sumažėja avarinių įvykių, gaisrų rizika, padidėja saugumas. Be to, pagražėja namo išvaizda, sutvarkoma aplinka, gyventi tampa patogiau ir jaukiau.

Gyventojų įsitraukimas nuo pat pradžios – ne mažiau svarbus

Dar viena priežastis, kodėl renovacijos eiga gali būti nelabai sklandi – gyventojų abejingumas, nenoras gilintis į tai, kokias problemas būtina spręsti ir kokios priemonės tam tinkamiausios. Pasak E. Petrausko, jeigu butų savininkai nesigilina į siūlomus sprendimus investicijų plano ir techninio darbo projekto rengimo etape, vėliau kyla sunkumų keičiant jau patvirtintus sprendinius.

„Planuojant techninius darbus, projektuotojai pristato gyventojams konkrečius sprendinius: ar bus keičiami langai, vamzdynai, radiatoriai, kokia bus pasirinkta ventiliacijos sistema, ar planuojamas balkonų stiklinimas. Šiuo metu taip pat dar galima diskutuoti, teikti pastabas ir, jei įmanoma, atlikti pakeitimus, priimtinus visiems. Tačiau pastebime, kad žmonės šiame etape taip pat dažnai būna pasyvūs. Vėliau pasitaiko situacijų, kai darbai jau vyksta, o jie reiškia nepasitenkinimą“, – teigė ekspertas.

Primename, kad APVA paskelbtas kvietimas daugiabučių renovacijai pratęstas iki 2026 m. balandžio 1 d.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.