Kaliningrado siurprizai pribloškia

Gintarinį Rusijos krantą – taip patys rusai vadina Kaliningrado sritį – norima paversti turizmo meka. Tačiau čia patirsi tokių kuriozų, kurie jautresnius turistus gali kaip reikiant priblokšti.

Stotyse – nesusipratimai

Pirmasis nesusipratimas gali laukti Kaliningrado autobusų stotyje. Nereikėtų nustebti, jeigu išlipus iš autobuso jūsų niekas nepasitiks, nors žadėjo. Gali būti, kad jūs tiesiog išlipote ne toje stotyje.

Pasirodo, po kovą įvykusio Kaliningrado vežėjų konflikto viena konfliktuojanti pusė įsteigė naują stotį Maskvos prospekte. Taigi dabar mieste yra dvi viena nuo kitos gerokai nutolusios stotys.

Paprastai net jų dispečerės nežino, į kurią būtent stotį atvažiuos vienas ar kitas autobusas. Tad Kaliningrade neretai pasitaiko, jog susiruošę į kelionę žmonės tik stotyje sužino, kad autobusas išvyks iš kitos vietos, ir turi skubiai taksi lėkti į kitoje miesto dalyje esančią stotį.

Laimė, jei tuo metu nebūna piko valanda, nes, kaip ir daugelyje didmiesčių, Kaliningrade dažnos transporto spūstys. Jų gal ir sumažėtų, jeigu šiame mieste, apsuptame vandenų, būtų daugiau tiltų.

Keista, tačiau visoje Rusijoje autobusai ir traukiniai važiuoja Maskvos laiku, nepaisant to, kad nuo sostinės srities miestai nutolę tiek, jog patenka į visiškai kitas laiko juostas. Tad jei skelbiama, kad traukinys pajuda dvyliktą valandą, žinokite, jog Kaliningrado stotyje reikia būti jau prieš vienuoliktą. Kad stotys veikia Maskvos laiku, neretai pamiršta ir patys kaliningradiečiai, tad neretai taksistams tenka vytis traukinį ar autobusą, į kurį keleiviai pavėlavo.

Klientai tik trukdo dirbti

Kaliningrado srityje turizmą vystyti trukdo ir aptarnavimo srities darbuotojų nemandagumas.

Viešbučiuose personalas jau išmoko klientus aptarnauti paslaugiai. Tačiau parduotuvių pardavėjos su kiekvienu pirkėju elgiasi taip, tarsi jis būtų kaltas, kad nusprendė apsipirkti ir tuo jas sutrukdyti.

Tačiau srityje dirbančios gidės, su kuriomis teko susidurti, dirba labai gerai. Kaliningrado sritį jos pristato lyg Rusijos perlą, pabrėždamos, kad didžiuojasi čia gyvendamos.

Tiesa, kartais gidės nevengia ir šiek tiek autoironijos. Viena, girdama Kaliningrado valdžią, kuri pasirūpino, kad vadinamųjų „chruščiovinių“ daugiabučių namų fasadai būtų sutvarkyti, o kiemuose atsirastų vaikų žaidimo aikštelės, užsiminė, jog kai kurių pastatų perdažytos tik išorinės – iš gatvės pusės matomos sienos, o iš kiemo pusės paliktos tokios pat.

Pirmosios ledi gimtinė

Nepaisant įvairių nesusipratimų, reikia pripažinti, kad sritis, ypač Kaliningrado miestas, pastaruoju metu sparčiai puošiasi.

Neslepiama, kad Kaliningradui gražėti padeda tai, kad čia gimė ir augo pirmoji Rusijos ledi Liudmila Putina. Esą Vladimiras Putinas ne kartą davė griežtus nurodymus išpuoselėti vieną ar kitą apleistą Kaliningrado miesto dalį.

Rusai itin didžiuojasi vokiška Kaliningrado praeitimi. Ją akcentuoja kiekviena gidė ir kiekvienas turisto žinynas. O patys kaliningradiečiai savo miestą mieliau vadina ne rusiškuoju, o vokiškuoju Kionigsbergo vardu ir vis pabrėžia, kad jeigu ne britai, jų vokiškas miestas iki šiol būtų nesugriautas ir gražus.

Objektai, į kuriuos paprastai atkreipiamas turistų dėmesys, dažniausiai yra baltiškosios arba germaniškosios srities praeities reliktai: tai Karaliaučiaus katedra ir joje esantis Imanuelio Kanto kapas, šio filosofo vardu pavadintas Kaliningrado universitetas, Liudviko Rėzos paminklas.

Kaliningradiečiai didžiuojasi ir savo Pasaulinio okeano muziejumi, nors jis nei plotu, nei eksponatų gausa neprilygsta Lietuvos jūrų muziejui. Tačiau įrengtas moderniai ir skoningai, tad vertas dėmesio.

Gintaro kasimo centras

Neverta užsibūti vien Kaliningrado mieste. Kiti srities miestai ir miesteliai – taip pat įdomūs.

Kol kas skurdžiai atrodo Kaliningrado srities vakaruose įsikūręs Jantarnas. Tačiau šis nedidelis, nė 10 tūkst. gyventojų neturintis miestukas vertas dėmesio kaip gintaro kasimo ir apdirbimo centras. Kaip skelbiama, čia randama apie 90 proc. viso pasaulio gintaro.

Jantarne įdomiausias objektas – įspūdingas gintaro karjeras, iš kurio kasmet iškasama apie 800 tonų gintarų. Taip pat verta apsilankyti čia pat esančiame kombinate, kuriame gintarai apdirbami, ir gintaro muziejuje, kuriame yra gintarinė palapinė. Sakoma, kad pasėdėjus joje ir sugalvojus norą, šis būtinai išsipildys. Vertas dėmesio ir Svetlogorskas – kaip nedidelis, jaukus kurortas prie jūros. Nors klaipėdiečius vargu ar įmanoma nustebinti germaniška Svetlogorsko architektūra, Baltijos jūra ir paplūdimiais bei gintaro suvenyrais, pamatyti, kaip visa tai atrodo, vis dėlto verta.

Viltis – vandens turizmas

Nors Kaliningrado sritis dar netapo turistų meka, užsieniečių srautai čia kasmet didėja. Pasak Kaliningrado srities Ekonomikos ministerijos Turizmo skyriaus vadovės Marinos Drutman, tik ne taip sparčiai, kaip norėtųsi.

Per pastaruosius penkerius metus turistų, neskaičiuojant tranzitinių ar tų, kurie atvyksta tik vienai dienai, padaugėjo apie 10–15 proc.

Didžiąją dalį turistų srityje sudaro rusai. Kitataučių – tik apie 23 proc. Iš jų – apie 50 proc. yra vokiečiai, daugiausiai buvę srities gyventojai, jų vaikai ar anūkai, kuriuos į sritį atveda nostalgija.

Apie 15 proc. kitataučių turistų sudaro lenkai. Tiek pat – atvykėliai iš Baltijos šalių, daugiausiai iš Lietuvos. Dar 9 proc. Kaliningrado srities svečių sudaro skandinavai.

M.Drutman pasakojo, kad rusai paprastai į sritį atvyksta pailsėti ar pasigydyti kurortuose.

Pašnekovė neslėpė, kad Kaliningrado sritis labai daug vilčių deda į vandens turizmą, ypač į planuojamą įgyvendinti projektą „Marių turas“. Pagal šį projektą žadama įrengti vandens turizmo maršrutą Kuršių mariomis, sujungsiantį Klaipėdą ir Rybačio kaimą Kaliningrado srityje.

Perka lietuvišką pieną

Kaliningrado sritį atranda vis daugiau verslininkų, kuriuos vilioja galimybė atgimstančioje srityje vystyti savo verslą. Nepaisant paslaptingų statybų verslu užsiėmusių verslininkų dingimų, lietuvių investicijų Kaliningrado srityje nesumažėjo.

Srities parduotuvių lentynose apstu lietuviškų prekių, ypač pieno produktų, kuriuos rusai mielai perka. Lietuviai Kaliningrado srityje nemažai investuoja į maisto ir baldų pramonę, statybą, logistiką.

Patys kaliningradiečiai irgi mielai vyksta į Lietuvą, ypač į Klaipėdą. Kaliningradiečiai paprastai į Lietuvą vyksta savaitgaliais apsipirkti „Akropolyje“.