Britų rašytojas, leidęs knygas airiška pavarde Patrick O’Brian, praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje tapo populiariausiu istorinių jūreivystės nuotykių romanų autoriumi.

Miglota praeitis

Patrickas O’Brianas (1914–2000) labai saugojo privatumą ir nenorėdavo atskleisti detalių apie asmeninį gyvenimą. Leidėjų prašydavo neįrašyti biografinių duomenų ant jo knygų aplanko.

Daug metų jo knygų recenzentai ir žurnalistai manė, kad P.O’Brianas iš tiesų yra airis. Augant jo populiarumui, britų žurnalistai 1998 m. išsiaiškino, kad P.O’Brianas gimė ne Airijoje, kaip pats tvirtino, o Bakingamšyre pietryčių Anglijoje. Paaiškėjo, kad ir jo tėvai nebuvo airiai. Tėvas – vokiečių kilmės gydytojas, o motina anglė. Ir tikroji jo pavardė skambėjo kitaip – Richard Patrick Russ.

1945 m. liepą, išsiskyręs su ankstesne sutuoktine ir vedęs rusų bajoro, advokato Dmitrijaus Tolstojaus buvusią žmoną Mariją, jis pasikeitė pavardę į Patrick O’Brian.

Žurnalistai atkapstė ir daugiau įdomių faktų apie sudėtingą ir mįslingą populiaraus rašytojo gyvenimą. Labai miglota jo veikla Antrojo pasaulinio karo metais. Apsigyvenęs Londone, jis, kaip ir daugelis į kariuomenę nepaimtų vyrų, vairavo greitosios pagalbos mašiną. Pirmasis P.O’Briano biografas žurnalistas ir rašytojas Deanas Kingas teigė, kad karo metais jis buvo įtrauktas į žvalgybinę veiklą ir, galbūt, dalyvavo specialiose operacijose užsienyje. Ta patirtis, esą padėjo jam sukurti šnipo Stepheno Maturino personažą, kuris veikia per visus istorinius romanus apie britų Karališkąjį laivyną ir jo žmones XIX amžiuje.

P.O’Brianas, nepaisant įprasto santūrumo kalbant apie savo praeitį, vienoje esė užsiminė: „...aš prisijungiau prie vienos iš tų žvalgybos organizacijų, kurios veikė karo metais. Mūsų darbas buvo susijęs su Prancūzija, bet aš daugiau nieko negaliu pasakyti, nes atskleisti metodus ir strategijas, kuriais vadovaujantis pavyko vieną kartą apgauti priešus ir gal vėl pavyks juos taip apgauti, būtų kvaila“.

Rašytojo posūnis Nikolajus Tolstojus skeptiškai vertino tokį jo pareiškimą, bet tai nesukėlė jokių rimtesnių žiniasklaidos komentarų. P.O’Briano sukurtų personažų nuotykiai verčia manyti, kad ir rašytojo gyvenimas buvo audringas.

Literatūrinė šlovė neskubėjo

Literatūrinė P.O’Briano karjera prasidėjo paauglystėje. Gimnazijoje jis parašė ir su tėvo pagalba išleido keletą apsakymų ir apysakų, kuriuos palankiai įvertino kritika, ypač atsižvelgdama į jo jaunystę.

Savo tikruoju vardu, kaip Richard Patrick Russ, P.O’Brianas išleido du romanus ir kelis apsakymų rinkinius. Nesėkmingi bandymai stoti į jūreivystės koledžą, mokytis lėktuvų pilotavimo ir tarnauti

Karališkajame jūrų laivyne ilgam jį atitraukė nuo rimtesnių literatūrinių bandymų.

Tai, ką jis kaip R.P.Russ publikavo, didesnės sėkmės neatnešė. Pavardės pakeitimas 1945 m., ko gero, reiškė atsisakymą tos literatūrinės reputacijos, kurią jis buvo susikūręs kaip R.P.Russ.

Prasidėjo naujas kūrybinis etapas. Per 30 m. jis sukūrė 20 jūrinių romanų seriją, kurią siejo tie patys herojai – Didžiosios Britanijos Karališkojo laivyno karininkas Jackas Aubrey ir jo draugas, laivo chirurgas bei šnipas Stephenas Maturinas. Pirmasis šios serijos romanas „Master and Commandor“ („Kapitonas ir vadas“) buvo išleistas 1969 m., o paskutinis „Blue at the Mizzen“ („Mėlyna vėliava ant bizanio stiebo“) pasirodė 1999 m. Dvidešimt pirmasis romanas, mirus jo autoriui, liko nebaigtas.

Rašytojas: ir apie Patricko O’Briano gyvenimą buvo išleista knygų, nors jis jį ir slėpė. / Commnon.vikipedia.org nuotr.

P.O’Briano jūrinių romanų serija sulaukė didžiulio tarptautinio pripažinimo ir buvo išversta į daugelį kalbų, išskyrus lietuvių. Nereikėtų tuo stebėtis. Britams, nuo amžių gyvenantiems didelėje saloje Atlanto vandenyno pakraštyje, skirtingai nei lietuviams, jūreivystė yra įaugusi į kraują. Tai atsispindi ir Didžiosios Britanijos knygų leidyboje. Mūsų leidyklos nelinkusios pamaloninti skaitytojų jūriniais romanais, nes nesitiki didesnės jų paklausos. Bet tai ne problema. Dabartinis jaunimas, ypač tas, kuris neabejingas jūrai, laisvai kalba angliškai, o internetas siūlo parsisiųsti praktiškai visų P.O’Briano romanų tekstus.

Amerikiečių dienraštis „New York Times“, pristatęs P.O’Briano „Aubrey-Maturin“ serijos knygas, kaip „...kada nors geriausiai parašytus istorinius romanus“, pavadino jas šedevrais. Literatūrinės šlovės ir didžiulio parduotų knygų skaičiaus P.O’Brianas sulaukė jau būdamas solidaus amžiaus. Žurnalo „Publishers Weekly“ duomenimis, daugiau kaip 3 milijonai egzempliorių jo knygų buvo parduota dar P.O’Brianui esant gyvam. Dabar šis skaičius viršija 6 milijonus.

Istorinių įvykių sūkuryje

Išgarsėjęs jūriniais romanais, rašytojas atvirai prisipažino, jog jis turėjo ribotą patirtį, susijusią su burlaiviais. Jo dėdė ir keli draugai turėjo dviejų tonų burlaivius, kuriais jam tekdavo jaunystėje išplaukti į jūrą. Vienoje esė P.O’Brianas gyrėsi, kad tada išmoko rifuoti bures ir vairuoti burlaivį. Amerikiečių verslininkas ir buriuotojas Tomas Perkinsas, 1995 m. pasiūlęs P.O’Brianui dviejų savaičių kruizą dvistiebe jachta, vėliau komentavo, kad „... jo žinios apie praktinio buriavimo aspektus buvo lygios beveik nuliui“.

Skaitydamas jo romanus, to nepasakytum. Kruopštus darbas bibliotekose, archyvuose ir jūrų muziejuose bei pasakotojo talentas kompensavo praktinės patirties stoką.

Didžioji dalis įvykių, aprašytų P.O’Briano knygose, vyksta jūroje. Rašytojas puikiai moka jūrinį žargoną, kuris atspindi autentišką atmosferą, vyravusią XIX a. britų kariniuose laivuose. Kai kur skaitytojus gali bauginti gausybė jūreiviškų terminų, bet autorius, nenutraukdamas pasakojimo, per romano veikėjus supažindina skaitytojus su burinio laivo dalimis ir jų funkcijomis.

P.O’Brianas labai glaudžiai integruoja pasakojimus į istorinį kontekstą, leidžia personažams patirti tikrovėje buvusius įvykius. Dvidešimt tomų sutelkia pagrindinį dėmesį į du pagrindinius veikėjus – jūrų karininką Jacką Aubrey, kuris iš leitenanto pakyla iki admirolo, ir jo draugą laivo chirurgą Stepheną Maturiną, kuris admiraliteto pavedimu šnipinėja, kaunasi dvikovose dėl garbės.

Nepaisant daugybės skirtumų, ši pora yra nepamainomi pavojingų nuotykių partneriai. Apie jų žygius 2003 m. buvo sukurtas filmas „Master and Commander: The Far Side of the World“ („Kapitonas ir vadas: tolimoji pasaulio pusė“).