KARKLĖS GYVENTOJAI TRŪKO KANTRYBĖ: SVARSTAU GRĄŽINTI LAUKO TUALETĄ, KAD VISI EITŲ IR RIESTŲ NOSIS

Pajūrio regioniniame parke, esančioje Karklėje, kai kas iki šiol neturi tualeto. Viena vietos gyventoja už savo pinigus su kaimynais nusitiesė centralizuotus tinklus, tačiau įsirengti nuotekų įvado negali. Parko vadovai neduoda sutikimo siurblinę įrengti moteriai priklausančiame sklype, nes jis žemės ūkio paskirties, tad moteris žada atstatyti lauko tualetą.

Karklėje gimusi Rima norėtų nuolat gyventi tėvų sodyboje, kurioje dalį ūkinio pastato pati ir rekonstravo. Norėtų ir ledainę prie tako link jūros turėti. Bet negali. Juokauja, kad civilizacija toli.  

„Kibiriuką turiu arba bėgu pas kaimynus. Nėra čia nieko. Vasarą aš galiu naudotis šuliniu. Pastačiau biotualetą, galvoju, paprastas tualetas – geriausias išradimas pajūryje“, – juokavo Karklės gyventoja Rima Butkuvienė. 

Nuotekomis besirūpinanti įmonė sakė, kad prie centralizuotų tinklų moteris jau galėjo jungtis kone prieš metus.  

„Pačias prisijungimo sąlygas įmonė yra išdavusi. Šiuo metu lieka projekto derinimo etapas. Dabartiniame etape, kai derinamas projektas, deja, bendrovė neturi galimybės daryti įtakos kitų įstaigų sprendimams“, – teigė „Klaipėdos vandens“ atstovė Justina Kazragytė.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Karklės gyventoja sakė nė neįtarusi, kad už savo pinigus su kaimynais nusitiesus tinklus negalės įsirengti nuotekų įvado.  

„Be siurblinės mano įvadas neveiks. Reikia įkasti siurblinę. Siurblinė – didelė „bačka“. Ji niekaip netelpa. Ten tik smėlis ir tik du metrai mano žemės. Netelpa. Niekas neleistų ir kasti. Viskas griūva. Čia yra tinklai, dujotiekis, elektra, telefono kabeliai“, – pasakojo R. Butkuvienė. 

Vietos siurblinei moteris nesėkmingai dairėsi miško žemėje. Paskui už keliuko, kur turi žemės sklypą. Bet ir čia civilizuotai tvarkyti nuotekas neleidžia Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija.  

„Čia yra seni ginčai dėl šito sklypo. Galiu tiesiai pasakyt, jog čia asmeninės ambicijos. Tokio sklypo Karklėje nerasite. Daugiau kaip septyniolika metų jis yra saugomas nuo visko, net nuo manęs pačios“, – kalbėjo sklypo savininkė. 

Direkcija teigė, kad dėl sklype esančių statinių teismai dar nesibaigę. 

„Mes kalbame apie žemės ūkio paskirties sklypą, kuriame statyba negalima. Tai jeigu negalima statyba, nenumatyta jokių statinių, jokia inžinerinė infrastruktūra neturi būti šitame sklype“, – teigė Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos vadovas Darius Nicius. 

Parko sergėtojai, kurie skatina nuotekų tvarkymą, patarimo, ką su jomis daryti, Rimai duoti negali.

„Nuotekų tinklas – sudėtinė gyvenamojo namo dalis. Jeigu gyvenamojo namo statyba nenumatyta, tai automatiškai nevystomi ir tinklai“, – aiškino D. Nicius. 

Statistikos, kiek lauko tualetų dar yra Karklėje, parko direkcija neturi. Bet pripažįsta, kad ne visi gali prisijungti prie centralizuotų tinklų. Dalis turi savo vietinius valymo įrenginius, išgriebimo duobes.  

„Svarstau grąžinti lauko tualetą. Gal reiktų arčiau pastatyti, kad visi eitų vasarą ir riestų nosis“, – samprotavo Karklės gyventoja Rima. 

Europos Sąjunga reikalauja, kad gyvenvietėse absoliuti dauguma prisijungtų prie centralizuotų nuotekų tinklų ir lauko tualetų neliktų.