Kas pakeis baltarusiškas trąšas? | kl.lt

KAS PAKEIS BALTARUSIŠKAS TRĄŠAS?

Jei baltarusiškų krovinių gabenimas per Klaipėdą mažėtų, uosto nuostolius galėtų kompensuoti ES ir kroviniai iš Ukrainos. Tokius scenarijus svarsto Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas. Penktadienį komitetas dalyvavo išvažiuojamajame posėdyje Klaipėdoje.

„Reikia derėtis su Europos Sąjunga dėl tam tikro kompensavimo, jei srautai kristų. Šiuo metu nevežama tik baltarusiška nafta. Galvojame, kas būtų, jei būtų blogiau“, – po posėdžio kalbėjo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.

Baltarusijos režimui taikant vis griežtesnes ekonomines sankcijas, Klaipėdos uostas gali netekti dalies pajamų.

Krovinių gabenimą nutraukti ne kartą grasino ir pats Baltarusijos vadovu besiskelbiantis Aliaksandras Lukašenka.

„Blogiausias scenarijus būtų, jei sumažėtų kalio trąšų – per metus jų pergabenama apie 12 mln. tonų. Nukentėtų ne tik uostas, bet ir geležinkeliai“, – kalbėjo K.Starkevičius.

Pasak jo, nuostolius galėtų kompensuoti ne tik ES, bet ir naujos rinkos, pavyzdžiui, ukrainietiški grūdai.

„Su Ukraina teko dirbti dar ankstesnėje kadencijoje. Jie domisi grūdų eksportu. Mes užauginame 7 mln. tonų grūdų, o jie eksportuoja 40 mln. tonų. Bet ten yra problemų su geležinkelių transportu“, – kalbėjo Seimo narys.

Kol kas dėl įtemptų santykių su Baltarusijos valdžia Klaipėdos uostas nepatyrė nuostolių.

„Krova augo. Baltarusiški kroviniai, kurie į Klaipėdą neatėjo nuo metų pradžios, yra kompensuoti kitais baltarusiškais kroviniais. Bendras tranzito srautas išlieka tas pats. Kokia bus ateitis, matysime“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Tačiau politikai svarsto, ką reikėtų daryti, jei padėtis pasikeistų.

„Jeigu šiandien negalvosime, garsiai nekalbėsime, problemos nebus sprendžiamos. Jei Europos Komisija pasakė, kad politinės sankcijos didės, bus mažinami srautai, turime iš karto kelti klausimą apie kompensavimo mechanizmą“, – kalbėjo K.Starkevičius.

Politikas pripažįsta, kad baltarusiškų krovinių problemą buvo galima spręsti ir anksčiau.

„Kažkuria prasme mes užsiliūliavome. A.Lukašenka balansuodavo – tai į rytus, tai į vakarus. Iš kitos pusės, krovinių vežimas per Rusiją jiems pabrangsta dvigubai. Tikiuosi, kad tie ekonominiai svertai prisidės prie to, kad Baltarusija neieškotų kitų krypčių“, – vylėsi K.Starkevičius.

Lietuvos santykiai su kaimyninės šalies valdžia ypač suprastėjo, kai praėjusį mėnesį Baltarusija nutupdė į Vilnių skridusį keleivinį lėktuvą tam, kad sulaikytų žurnalistą, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėją Ramaną Pratasevičių.

Rašyti komentarą
Komentarai (61)

Anonimas

Vogs.... tai faktas.

dėdė Ignas

Lietuva be konservatorių - Lietuva be ateities!

Antanas

Ka begalė mums po kojomis mėtosi. Tereikia tik jas pakelti. Vokietija - nuo seno sėkmingai taip daro. Lietuvoje, kai pradėjau taip daryti savo daržui - kaimynai kvailiu vadino, atsieit: "Tik šiukšlini ir ligas parsineši".
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS