Startas – iš anksto
Vyriausioji rinkimų komisija ragina būsimuosius politinės kampanijos dalyvius pradėti pasiruošimą 2027 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose.
Jau nuo rytojaus, spalio 7 d., paskelbus politinės kampanijos dalyvių registraciją, kuri truks lygiai tris savaites, prasidės oficiali rinkimų kampanija.
Tačiau dar iki šios datos dalis politinių jėgų jau pasiskelbė apie dalyvavimą būsimuose rinkimuose ir įvardijo savo kandidatus į Klaipėdos mero postą.
Tai padarė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos liberalų sąjūdis, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Socialdemokratų partija, Nacionalinis susivienijimas bei Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai).
Ambicijų dalyvauti rinkimuose turi ir naujai susikūręs politinis komitetas „Klaipėdos banga“, tačiau jo atstovai savo kandidato į merus dar neįvardijo.
Arenoje – naujas veidas
Jei per ankstesnius rinkimus daugumos politikų, pretendavusių į Klaipėdos mero postą, pavardės buvo daugiau ar mažiau žinomos, panašu, kad per šiuos rinkimus politinė arena nušvis ir naujais veidais.
Per pastaruosius rinkimus dideles viltis į ilgametį Klaipėdos merą, buvusį liberalą Vytautą Grubliauską dėję socialdemokratai (po tam tikros pertraukos Klaipėdos taryboje laimėję tris mandatus), šįkart į merus deleguoja miesto tarybos narės Lilijos Petraitienės visuomeninį patarėją, 49-erių teisininką Jurijų Martinaitį.
Socialdemokratų partijos Klaipėdos skyriaus konferencijoje dėl to, kas taps kandidatu į Klaipėdos merus, varžėsi du kandidatai – J. Martinaitis ir finansų viceministras Kęstutis Kvaraciejus.
J. Martinaitis surinko daugumą balsų.
Šis politikas dalyvavo savivaldybių tarybų rinkimuose 2023 m. socialdemokratų sąraše ir po reitingavimo iš 11 vietos pakilo į 9-ąją, tačiau tada į tarybą nepateko.
Jei per ankstesnius rinkimus daugumos politikų, pretendavusių į Klaipėdos mero postą, pavardės buvo daugiau ar mažiau žinomos, panašu, kad per šiuos rinkimus politinė arena nušvis ir naujais veidais.
Jūrinės bendruomenės atstovai
Liberalų sąjūdis į Klaipėdos mero rinkimus delegavo 42-ejų metų Arturą Trušą, irgi anksčiau aktyviai politikoje nedalyvavusį kandidatą, labiau žinomą tik jūrinei ir akademinei bendruomenei.
Klaipėdos savivaldybės tinklalapyje matyti, kad A. Trušas yra partijos kolegos ir miesto tarybos nario Sauliaus Budino, kuris pastarąjį kartą kandidatavo į Klaipėdos merus ir liko šeštas, visuomeninis patarėjas.
Pats A. Trušas dalyvavo 2023 m. savivaldybių tarybų rinkimuose Liberalų sąjūdžio sąraše ir po reitingavimo iš 6 vietos nukrito į 8-ąją.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga per praeitus rinkimus į Klaipėdos vadovus kėlė Seimo narę Ligitą Girskienę, tada ji liko ketvirta.
Šį sykį „valstiečiai“, kaip ir liberalai, irgi nusprendė į uostamiesčio merus deleguoti jūrininką, 44-erių metų Romą Karmaziną, kuris 2023 m. taip pat siekė Klaipėdos miesto tarybos nario mandato.
Jo pozicija kandidatų sąraše (24 vieta) tąsyk buvo labiau nominali, tačiau panašu, kad jis yra žinomas už jį balsavusiai bendruomenei ir po reitingavimo R. Karmazinui pavyko pakilti iki 13 vietos.
Platus pasirinkimo spektras
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ į Klaipėdos mero postą šį kartą deleguoja buvusią policijos komisariato viršininkę 51-erių Rasą Bekėžienę.
Ji dalyvavo 2019 m. savivaldos rinkimuose politinio komiteto „V. Grubliauskas ir komanda“ sąraše, bet į tarybą nepateko.
Po reitingavimo iš 16 vietos nukrito į 22-ąją.
Klaipėdos mero posto sieks ir politinės partijos Nacionalinio susivienijimo kandidatas – 33 metų Dovilas Petkus, kuris anksčiau Klaipėdos savivaldybės tarybos ar mero rinkimuose nedalyvavo.
Tikėtina, kad mero posto sieks ir buvusio Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus bei buvusio viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ vadovo Gintaro Neniškio rugpjūtį įsteigto politinio komiteto „Klaipėdos banga“ atstovas, tačiau konkreti personalija dar neįvardyta.
Neoficialiais duomenimis, tai galėtų būti Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.
O Tautos ir teisingumo sąjunga į Klaipėdos merus delegavo 62-ejų politiką Naglį Puteikį, buvusį Seimo, taip pat ir Klaipėdos miesto tarybos narį.
Jis ir per praėjusius rinkimus siekė uostamiesčio mero posto, tačiau liko 9-asis.
Už jį tada balsavo 955 klaipėdiečiai, tai yra beveik 2 proc. uostamiesčio rinkėjų.
Paskelbs artimiausiu metu
Kol kas apie savo kandidatavimą nepaskelbė dabartinis miesto meras Arvydas Vaitkus.
Tikėtina, kad tai paaiškės jau šią savaitę, nes politinis komitetas „Ištikimi Klaipėdai“, kuriam ir atstovauja A. Vaitkus, šį ketvirtadienį, spalio 8-ąją, šaukia visuotinį narių susirinkimą.
Vienas viešai skelbiamos šio komiteto preliminarios darbotvarkės klausimų – 2027 m. savivaldos rinkimų aktualijos.
Per praėjusius rinkimus A. Vaitkus jau pirmajame rinkimų ture tapo lyderiu, surinkęs 24 proc. rinkėjų balsų, tuomet už jį balsavo 12 004 klaipėdiečiai.
Apie kandidatavimą dar nepaskelbė ir didžiausias jo konkurentas 2023-iųjų rinkimuose, konservatorius, Seimo narys Audrius Petrošius, kurį nuo A. Vaitkaus pirmajame ture tada skyrė per 1,5 tūkst. balsų.
Tikėtina, kad jis vėl dalyvaus rinkimuose į Klaipėdos mero postą, tai, dienraščio žiniomis, turėtų paaiškėti antroje spalio pusėje.
Kas bus partijos „Nemuno aušra“ kandidatas į Klaipėdos mero kėdę, taip pat dar neaišku.
Šios politinės jėgos atsakingoji sekretorė Dovilė Vaškelytė-Sodaitienė patikino, kad kandidatai į mero postą Klaipėdoje dar nepatvirtinti, tačiau tikėtina, kad tai galėtų būti dabartinė Seimo narė klaipėdietė Lina Šukytė-Korsakė, nes socialiniuose tinkluose politikė nuolat figūruoja su savo partijos lyderiu.
Jokių žinių apie būsimus pretendentus kol kas nėra nei iš Laisvės partijos, nei iš Lietuvos žaliųjų partijos, kurios per praeitus rinkimus kėlė savo kandidatus į uostamiesčio vadovo postą, tiesa, nesėkmingai.
Rimties būsenoje Klaipėdoje ir Darbo partija – skyriaus socialiniuose tinkluose nurodomas mobilusis telefono numeris nenaudojamas, o paskutinis įrašas padarytas 2025 m. liepos 22 d.
Klaipėdos „darbiečiai“ tuokart pasidalijo „Komsomolskaja pravda“ straipsniu rusų kalba apie į Rusiją ketinantį atvykti amerikiečių nuomonės formuotoją Show Speed.
2023 m. Klaipėdos mero rinkimuose Darbo partijos kandidatas Giedrius Bindza surinko 643 balsus ir liko priešpaskutinis.
Rinkimų žaidimai feisbuke
Kol vienos partijos pasyvios, o kai kurios ir jokių gyvybės ženklų nerodo, apie savo ketinimus paskelbę politikai, sieksiantys mero posto Klaipėdoje, savo socialiniuose tinkluose rodė didelę iniciatyvą dar iki oficialios rinkimų kompanijos paskelbimo.
Jiems parūpo klaipėdietiškos temos, pradedant seniūnaičių ar miesto poliklinikos remonto klausimu ir baigiant abejonėmis dėl kai kurių investicijų mieste būtinumo.
Kai kuriems kandidatams Klaipėdos problemos per smulkios, jiems baugu, kad Lietuvoje iki 2100-ųjų lietuvių sumažės trečdaliu.
Na, ir, žinoma, „vyšnia ant torto“, neišsiaiškinus iki galo situacijos, tapo skandalo eskalacija apie žinomo psichiatro ir rusakalbio paauglio atvejį, kai medikas neva atsisakė suteikti pagalbą nelietuviškai kalbančiajam (nors, kaip paaiškėjo, pagalba buvo suteikta).
Šį klausimą kai kurie kandidatai į Klaipėdos merus, kaip tikri politikai, socialiniuose tinkluose tiražavo aktyviai ir labai išsamiai, taip pat ir rusų kalba.
Panaši politinė mozaika
Tikėtina, kad būsimuose mero rinkimuose 2027 m. kovą Klaipėdoje dalyvaus daugiau nei 10 politikų, per 2023 m. rinkimus jų buvo 11.
Tuomet savo kandidatus kėlė politinis komitetas „Ištikimi Klaipėdai“ (A. Vaitkus), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (A. Petrošius), partija „Laisvė ir teisingumas“ (Remigijus Žemaitaitis), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (L. Girskienė), Lietuvos socialdemokratų partija (V. Grubliauskas), Liberalų sąjūdis (S. Budinas), Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (Artūras Bogdanovas), Laisvės partija (Birutė Andruškaitė), Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai – N. Puteikis), Darbo partija (G. Bindza) ir Lietuvos žaliųjų partija (Arvydas Ektis).
Šiuose rinkimuose naujai iškilo lig šiol Klaipėdoje nefigūravusi partija Nacionalinis susivienijimas, taip pat naujai sukurtas politinis komitetas „Klaipėdos banga“.
Tikimybė, kad iki spalio 28 d., politinės kampanijos dalyvių registracijos pabaigos, apsireikš dar kokios nors naujos politinės jėgos, nėra didelė.
Todėl, galimas dalykas, per būsimus savivaldybių tarybų ir mero rinkimus politinė mozaika bus tik labai nežymiai pakitusi.
(be temos)
(be temos)
(be temos)