KETVERGIUOSE – SAVAS ČERNOBYLIS?

Ketvergių kaimo bendruomenėje netyla aistros dėl Kalvių karjero ir gyventojams pavojingų teršalų. Nors jau kurį laiką dėl žmones aikčioti verčiančios situacijos kaltinama karjere veiklą vykdanti bendrovė, tačiau padėtį tiriantys bei ja besidomintys specialistai kaltųjų įvardyti neskuba. Tikėtina, kad pavojinga situacija – sovietmečiu vykdytos atliekų tvarkymo politikos padarinys. Senieji gyventojai neabejoja, kad netoliese buvusiuose sąvartynuose palaidota „visa cheminių elementų lentelė“.

Gąsdinanti tarša

Ketvergiškiai bei aplinkiniai gyventojai jau kurį laiką karštai aptarinėja jiems nerimą keliančią Kalvių karjero taršos situaciją.

Žmones sunerimti privertė ir prieš kurį laiką aplinkosaugininkų paimti vandens mėginiai, parodę nemenką užterštumo lygį.

Bijoma, kad aptikti teršalai per gruntinius vandenis pasiekia žmonių vandentiekius ir, paprastai tariant, nuodija kaimą.

Dėl nustebinusios taršos žmonės suskubo kaltinti karjerą valdančią ir čia veiklą vykdančią bendrovę „Hidrostatyba“. Verslininkai talkinti prasidėjusiame aplinkosaugininkų tyrime neatsisako, tačiau prisiimti jiems metamų kaltinimų nėra linkę.

„Atbudo“ palikimas?

Tokią bendrovės poziciją sustiprina ir pastaruoju metu skambantys senųjų šių apylinkių gyventojų liudijimai apie galbūt visai kitą taršos šaltinį nei įmonės „Hidrostatyba“ veikla karjere.

Žmonės pasakoja, kad situacija gali būti kur kas rimtesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, – bėgant metams apie save primena kadaise į šias apylinkes gabentos ir vėliau palaidotos įvairios atliekos, tarp kurių ir dalis ypač kenksmingų.

Šernuose gimęs, kurį laiką ten gyvenęs ir vėliau nuo šios gyvenvietės visiškai neatitrūkęs Mindaugas Lisauskas pasakojo, kad greta miško prie Ketvergių iš tiesų būta karjerų, į kuriuos buvo vežamos įvairios šiukšlės.

„Be to, pačiame kampe, prie pat miškelio, buvo iškastas baseinėlis, kuriame buvo pripilta akmens anglies alyvos, kurioje mirkė pabėgius“, – pridūrė pašnekovas.

Tarša: aiškėja, kad dėl taršos Ketvergiuose gali būti kalta ne Kalvių karjere veiklą vykdanti bendrovė, o prieš kelis dešimtmečius greta karjero veikęs ir savyje pavojingas atliekas slepiantis sąvartynas.

M.Lisauskas prisiminė ir anuomet čia naktimis liepsnojusius laužus, troškiais dūmais užliedavusius kiemą, namus.

Pasak pašnekovo, po kiek laiko, sąvartyno nebenaudojant, pradėtos vežti žievės iš tuomečio kartono fabriko ir piltos ant viršaus – sąvartynas pradėtas laidoti.

„Tame sąvartyne yra visa Mendelejevo lentelė su tais naujaisiais elementais. O juk nuolydis driekiasi link Minijos ir dabar žmonės stebisi, iš kur jų šuliniuose yra taršos. Niekas tada nedėjo jokių izoliacinių plėvelių, viskas sunkiasi į gruntus“, – neabejojo gyventojas.

Kvapą pamena iki šiol

Tai, jog senieji Ketvergių gyventojai dėl taršos linkę kaltinti praėjusiame amžiuje čia riogsojusį sąvartyną, patvirtino ir ketvergiškės Irena Kudreckienė bei Marytė Liausginienė.

Anot moterų, vyresnio amžiaus Ketvergių gyventojai, kurių gyvenvietėje jau mažai belikę, puikiai pamena prieš kelis dešimtmečius dieną ir naktį į netoliese buvusį sąvartyną kursavusius sunkiasvorius automobilius. Pastarieji esą netgi vietos gyventojus kartkartėmis pavežėdavo pakeliui – sąvartyno kaimynystė žmonėms buvo įprasta.

„Čia tikrai buvo sąvartynas, visko ten vežė, bet tada žmonės per daug to nesureikšmino, atrodo, nieko tokio ten nebuvo. Niekas nesiskundė. Nors jeigu ir būtų skundęsi, kažin ar tai būtų davę naudos“, – prisiminė M.Liausginienė.

Moterys prisiminė ir iš kartono fabriko vežtas žieves. I.Kudreckienė pripažino iki pat šiol negalinti pamiršti nosį rietusios sąvartyno smarvės.

„Kiek laiko praėjo, bet neištrynė prisiminimo“, – patikino ketvergiškė.

Moteris prisiminė apie sąvartyną neseniai kalbėjusi ir su dar vienu pažįstamu, kuris, anot gyventojos, taip pat buvo linkęs manyti, kad anuomet atgabentos atliekos būtent dabar apie save ir primena.

Moterys pasakojo, kad sąvartyną palaidojus situacija atrodė sutvarkyta, netoliese ėmė rastis naujų gyventojų, kurie ne tik gyveno, bet ir dirbo žemę, augino derlių.

Nors ketvergiškės pripažino negalinčios tiksliai įvardyti, kokios atliekos ne vienerius metus keliavo į buvusį sąvartyną, tačiau prisiminusios, koks buvo atliekų gabenimo mastas, tvirtina, jog nė už ką nesikeltų gyventi į teritoriją, kur šiukšlynas plytėjo, ar visai greta jos.

Grėsmė ir kitur?

Neabejojama, kad šiuo metu atsekti, kokio anuomet dydžio žala galėjo būti padaryta – neįmanoma, mat labiausiai tikėtina, kad jokių oficialių dokumentų apie į sąvartyną gabentas atliekas nėra išlikę.

Tai, jog prieš įsikuriant žmonėms reikėjo gerai pasidomėti ne tik būsimaisiais „kaimynais“, bet ir vietovės praeitimi, pastebi ir kiti seniai minimose apylinkėse gyvenantieji.

Gyventojai nesidrovėdami rėžia, esą atsiradus galimybei įsikurti greta vandens telkinio žmonės tarsi apakę čiupo sklypus nė nesužinoję, kad kuriasi visai netoli tiksinčios teršalų bombos.

Tarša: aiškėja, kad dėl taršos Ketvergiuose gali būti kalta ne Kalvių karjere veiklą vykdanti bendrovė, o prieš kelis dešimtmečius greta karjero veikęs ir savyje pavojingas atliekas slepiantis sąvartynas.

Maža to, yra manančiųjų, kad tokia situacija gali būti susidariusi ir daugiau vietų Klaipėdos rajone.

Tikėtina, kad po kurio laiko apie didelį užterštumą gali prabilti ir kai kurie Kalotės gyventojai, mat sovietmečiu čia taip pat būta sąvartyno.

„Toli gražu iki aiškumo“

Kurį laiką besitęsianti taršos istorija, kaip minėta, jau sulaukė ir aplinkosaugininkų dėmesio.

Iš Kalvių karjero jau ne kartą imti vandens mėginiai, bandoma nustatyti taršos mastą, ieškoma atsakymų į klausimą, ar tikrai dėl teršalų kalta minėta statybos įmonė.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos viršininkas Alfredas Šepštas patvirtino, kad šiuo metu vyksta situacijos tyrimas, tačiau nuo platesnio komentaro buvo linkęs susilaikyti.

„Tyrimas vyksta ir ten dar toli gražu iki aiškumo“, – apibendrino A.Šepštas.

Valdybos viršininkas pastebėjo, kad iš paimtų epizodinių tyrimų dar negalima daryti galutinių išvadų. Juolab gauta skundų ir dėl pačių tyrimų, jų vertinimo.

Neseniai esą paimta daugiau mėginių. Tiek bendradarbiaujant su bendrove „Hidrostatyba“, tiek atskirai. Bendrovės  „Hidrostatyba“ generalinis direktorius Ignas Daunys tvirtino, kad preliminarūs tyrimų rezultatai rodo, jog bendrovės veikla nedaro įtakos vandens taršai. Artimiausiu laiku miesto vadovybės prašymu ketinama ištirti ir gyventojų šulinių vandenį. Tikimasi, kad naujausi tyrimai įneš daugiau aiškumo.

Teisti neskuba

Verslininkų teisti kol kas nenusiteikęs ir visas istorijos puses išklausęs Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

„Kai sutarsime, iš kur turėtų būti paimti ir ištirti mėginiai, tada bus galima objektyviai pasakyti, ar ta tarša yra iš kažkada, dar iki nepriklausomybės, buvusio sąvartyno, į kurį atliekas veždavo netgi iš „Sirijaus“ ir tai tikrai gali būti tas taršos šaltinis, ar vis dėlto pasirodys, kad įmonė teršia aplinką“, – dabar susiklosčiusią situaciją bei laukiančius veiksmus apibendrino pašnekovas.

Vis dėlto inžinerinį išsilavinimą turintis B.Markauskas prisipažino suprantantis, kad tik iš plaunamo smėlio, tai ir tvirtina tedaranti „Hidrostatyba“, tokia tarša negali būti fiksuojama.

„Žinoma, bendruomenė sako, kad yra plaunamas statybinis laužas, įmonė sako, kad to tikrai nedaro. Oficialiai nėra nustatyta tokių faktų, kad būtų plaunamas statybinis laužas, kitas dalykas – sunku būtų paaiškinti ir prasmę statybinio laužo plovimo“, – pastebėjo B.Markauskas.

Klaipėdos rajono galva pripažino ir pats kalbėjęs su vietiniais gyventojais, kurie jam taip pat tvirtinę apie kadaise netoliese veikusį sąvartyną.

Vis dėlto, išklausęs ne vieną versiją, meras tvirtino, kad šiuo metu vadovautis prielaidomis ir bandyti įvardyti teršėją būtų neobjektyvu, todėl būtina laukti tyrimų rezultatų, o nustačius taršos šaltinį nedelsiant spręsti susidariusią situaciją, nes esama labai rimto pavojaus – kai kurie gyventojai vartoja šulinių vandenį, kuris gali būti pavojingai užterštas.

Tikimasi, kad bent preliminari istorijos atomazga ims ryškėti per porą mėnesių. Per tiek laiko viliamasi gauti išvadas daryti leidžiančius tyrimų atsakymus.