Nedelsti, jei „kažkas ne taip“
Daugiau nei tris dešimtmečius gyvuojanti ne pelno siekianti viešoji įstaiga „Testas“, kuriai vadovauja kardiologas, mokslininkas, ilgametis Vilniaus universiteto dėstytojas doc. dr. Algirdas Valiulis, be ambulatorinės reabilitacijos bei kardiologijos paslaugų, ypatingą dėmesį skiria ir raidos sutrikimų turintiems mažiesiems pacientams.
Moderniame klinikos Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos centre darbuojasi patyrusi klinikinių logopedų, ergoterapeutų, medicinos psichologų, kineziterapeutų ir socialinių darbuotojų komanda, kuri teikia paslaugas vaikams nuo gimimo iki 7 metų, ne tik lietuvių, bet ir kitomis kalbomis.
Klaipėdos miesto Metų gydytojos vardą šiemet pelniusi „Testo“ gydytoja socialinė pediatrė Valerija Urbienė teigė, jog vienareikšmio atsakymo, kada tėvams reikėtų susirūpinti mažylio raida, nėra, tačiau vidinė tėvų nuojauta retai klysta: „Vaikai vystosi tam tikra seka, ir kiekvienu tarpsniu gali išryškėti specifiniai vienos ar kitos raidos srities ypatumai. Kilus nors mažiausiam nerimui – kaip dažnai ir pajaučia tėvai, jog kažkas ne taip, – nereikėtų ramintis fraze „Gal išaugs?“, o reikėtų su siuntimu kreiptis dėl socialinio pediatro konsultacijos.
Pašnekovės teigimu, daug geriau pasikonsultuoti ir patirti džiaugsmą išgirdus, jog raida atitinka amžių, nei praleisti laiką, kai pagalba yra pati efektyviausia.
Platus veiklos spektras
Pirmojo vizito metu socialinis pediatras nuodugniai įvertina visas vaiko funkcinės raidos sritis ir, atsižvelgdamas į situacijos pobūdį, suformuoja individualią specialistų komandą. Ji savo ruožtu atlieka visapusišką vaiko raidos, jo socialinės aplinkos ir šeimos poreikių vertinimą bei sudaro individualų ankstyvosios reabilitacijos planą.
„Vaiko raida nėra vien tik gebėjimas žengti žingsnį ar ištarti žodį. Judesių, kalbos, savireguliacijos, socialiniams įgūdžiams formuotis reikalingas holistinis požiūris, visų raidos specialistų komandinis darbas, – pabrėžė V. Urbienė. – Todėl mūsų darbe didžiulis laimėjimas yra kiekvienas, net ir mažiausias žingsnelis į priekį. Kartais tai, kad vaikas geba bent kelias minutes
ramiai pasėdėti prie stalo ties tiksline užduotimi, jau yra didžiulė pergalė.“
Kad mažyliui pavyktų sukaupti dėmesį, atveriant duris jo įgūdžių lavinimui, itin svarbų vaidmenį atlieka ergoterapija.
„Testo“ ergoterapeutės, biomedicinos mokslų daktarės, doc. Giedrės Kavaliauskienės teigimu, vienas svarbiausių ergoterapeuto tikslų yra padėti vaikui tapti savarankiškam kasdienybėje.
„Ergoterapijos specialistai padeda vaikams lavinti smulkiąją motoriką, pažinimo funkcijas, formuoti rašymo įgūdžius, pasirengti mokyklai, įveikti sensorinius ir kitus iššūkius bei taiko elgesio koregavimo strategijas“, – platų veiklos spektrą vardijo dr. G. Kavaliauskienė.
Nauji gebėjimai per žaidimą
Pašnekovės teigimu, ypatingas dėmesys tenka smulkiajai motorikai – plaštakų, pirštų, riešų judesiams. Jie tiesiogiai stimuliuoja galvos smegenų žievės centrus, skatindami protinę raidą ir kalbą.
Jei smulkioji motorika vėluoja, net paprasčiausi veiksmai tampa varginančia kliūtimi: vaikui sunku dėlioti dėliones, kirpti žirklėmis, taisyklingai laikyti šaukštą ar tiesiog išvynioti saldainį. „Dėl prastesnio gebėjimo atlikti tokias paprastas veiklas vaikui gali kilti emocinių sunkumų, formuotis menka savivertė“, – aiškino ergoterapeutė.
Anot specialistės, užsiėmimuose vaikai dažnai atrodo įsitempę, todėl pagrindiniu darbo metodu tampa žaidimas, kuriame derinami vidiniai ir išoriniai motyvatoriai: „Stengiamės skatinti vaiko susidomėjimą, akcentuoti jo pastangas, parodyti, kokią pažangą jis padarė – vaikas akivaizdžiai pajaučia rezultatus, tai kelia jo savivertę. Pasitelkiame ir išorinę motyvaciją, pvz., mėgstamus žaislus, žaidimus už pastangas ar pasiektus rezultatus.“
Dr. G. Kavaliauskienė pabrėžė, jog „Testo“ klinikoje dirba profesionali komanda, turinti tiek ilgametę praktinę patirtį, tiek tvirtų mokslo žinių, todėl tėveliai gali būti tikri, kad jų vaikui taikomi naujausiais moksliniais tyrimais pagrįsti metodai.
Nuo anatomijos iki neurologijos
Viena dažniausių priežasčių, atvedančių šeimas į „Testo“ Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos centrą – vėluojanti ar nerišli vaiko kalba. Klinikinei logopedei Marinai Cybulskajai tenka nuolat ieškoti atsakymų į klausimą, o kas gi konkrečiai lemia šį sunkumą ir kokios pagalbos reikia šiandien.
„Logopedas dirba kelių mokslo šakų sankirtoje: vertina ne tik patį kalbėjimo rezultatą, bet ir pamatines funkcijas – kalbos supratimą, fonologinį apdorojimą, artikuliacinę motoriką, jos planavimą, pažintinius gebėjimus, socialinę komunikaciją, o prireikus – net rijimo bei maitinimosi procesus. Tam būtina sujungti anatomijos, neurologijos ir neuropsichologijos žinias“, – vardijo pašnekovė.
Kasdienėje profesinėje praktikoje klinikinė logopedė taip pat susiduria su labai skirtingais atvejais. „Vaikui ketveri, bet jis beveik nekalba“, „Vaikas kalba daug, bet niekas jo nesupranta“, „Vaikas viską supranta, bet negali atlikti artikuliacinių judesių“ – kiekvienai atskirai situacijai būtinas individualus ir diferencijuotas klinikinis vertinimas.
„Ta pati išorinė problema – „neaiški kalba“ – gali turėti visiškai skirtingą klinikinį mechanizmą. Todėl ir gydymo strategija negali būti vienoda“, – akcentavo M. Cybulskaja.
Kartu svarbu suprasti, jog reabilitacija nesibaigia vos peržengus specialisto kabineto slenkstį. Jei teisingai išmoktų garsų ar įgūdžių vaikas netaikys namuose bei kitoje savo aplinkoje – galutinis tikslas vargiai bus pasiektas. Tikrasis rezultatas – gebėjimas integruotis į kasdienį gyvenimą: laisvai išreikšti savo poreikius, bendrauti su bendraamžiais ir pasitikėti savimi.
Tėvai – specialistų partneriai
Kaip vieningai pabrėžė pašnekovės, ankstyvosios reabilitacijos sėkmė priklauso ne vien nuo konsultacijų skaičiaus, bet ir sutelkto komandinio darbo, derinant pagalbą pagal individualius vaiko poreikius.
Praktinis pavyzdys: jei vaikui sunku sukaupti dėmesį, jis bėgioja ar mėto daiktus, logopedinė pagalba pradžioje, tikėtina, bus neveiksminga. Pirmiausia elgesio korekcijos, judesio koordinacijos ir sensorinės ramybės strategijas taiko psichologas, kineziterapeutas bei ergoterapeutas. Kai mažylis geba nusiraminti ir bendradarbiauti, į kryptingą darbą nesunku įsijungti ir logopedui.
Galiausiai sėkminga reabilitacija neįsivaizduojama be pačių artimiausių žmonių įsitraukimo. Šiame procese tėvai turėtų būti ne pasyvūs stebėtojai, o visateisiai specialistų partneriai. Kadangi didžioji vaiko gyvenimo ir bendravimo dalis vyksta namuose, būtent tėvų kasdienis palaikymas paverčia pasiektus terapinius laimėjimus tvariais įpročiais.
Suprantama, kad šiuolaikinė tėvystė susiduria su savais iššūkiais. Viena opiausių pastarojo meto problemų – ankstyvas ir menkai kontroliuojamas išmaniųjų technologijų vartojimas.
Kaip priminė V. Urbienė, joks išmanusis įrenginys nepakeis gyvo bendravimo: „Norėčiau perduoti svarbią žinutę tėvams – žaiskime su vaikais, ypač iki trejų metų amžiaus, neatiduokime to labai svarbaus jų gyvenimo tarpsnio ekranams.“
Naujausi komentarai